Kazan Elia (Elija Kãzanas), tikr. Kazandzoglu 1909 09 07Stambulas 2003 09 28Niujorkas, Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius, teatro aktorius. Graikų kilmės. 1932 baigė Yale’io universiteto Vaidybos mokyklą. 1932–39 Group Theatre Niujorke aktorius ir režisierius. 1947 Niujorke su kitais įkūrė Actors Studio. 6 dešimtmečio pradžioje E. Kazanas bendradarbiavo su Antiamerikietiškos veiklos komitetu (atskleidė nelegalios Jungtinių Amerikos Valstijų komunistų partijos narių pavardes); vėliau tai turėjo įtakos vertinant E. Kazano kūrybą. 1960–64 vienas Repertory Theatre Lincolno centre Niujorke vadovų. Išgarsėjo pastatęs T. Williamso (Geismų tramvajus 1947, Katė ant įkaitusio skardinio stogo 1955), A. Millerio (Visi mano sūnūs 1947, Komivojažerio mirtis 1949) pjeses. Spektaklių režisūrai būdinga realistinių detalių ir psichologinės interpretacijos derinimas, naujų raiškos priemonių paieškos.
Elia Kazan
Režisuoti filmai
E. Kazan. Filmo Geismų tramvajus kadras (1951; Stanlis Kovalskis – M. Brando, Blanša – V. Leigh)
5 dešimtmetyje sukūrė pirmuosius kino filmus (Bumerangas, Džentelmeniškas susitarimas / Gentleman’s Agreement; Oskaras 1948; abu 1947). 6 dešimtmečio filmams Panika gatvėse (Panic in the Streets 1950, Venecijos kino festivalio prizas), Geismų tramvajus (A Streetcar Named Desire 1951, Venecijos kino festivalio prizas), Tegyvuoja Zapata! (Viva Zapata! 1952), Uoste (On the Waterfront 1954, Venecijos kino festivalio prizas, Oskaras 1955), Į rytus nuo Edeno (East of Eden 1955, pagal J. E. Steinbecką, Kanų kino festivalio prizas), Veidas minioje (A Face in the Crowd 1957) būdingi Actors Studio vaidybos principai (ypač pabrėžiamas vaidybos psichologinis intensyvumas). Kiti svarbesni filmai: autobiografinė dilogija Amerika, Amerika (1964), Sandėris (The Arrangement 1969, abu pagal savo paties romanus), Paskutinis magnatas (The Last Tycoon 1976, pagal F. S. Fitzgeraldą). E. Kazano filmams būdinga tikslūs charakteriai, draminio veiksmo įtampa, aštri socialinė kritinė problematika (rasizmo, jaunimo nusikalstamumo, antisemitizmo).
Knygos
Parašė autobiografinę knygą Elia Kazanas: Gyvenimas (Elia Kazan: A Life 1988).
Apdovanojimai
Oskaras (1948, 1955). Venecijos kino festivalio prizas (1950, 1951, 1954). Kanų kino festivalio prizas (1955). Kennedy centro apdovanojimas (1983). Berlyno kino festivalio prizas už visą kūrybą (1996). Garbės Oskaras (1999).
L: M. Ciment Kazan on Kazan New York 1974; Elia Kazan: Interviews Jackson 2000; R. Schickel Elia Kazan: A Biography New York 2005.