Elias Lönnrot

Lönnrot Elias (Elijas Lènrotas, Liònrotas) 1802 04 09Sammatti (Pietų Suomijos provincija) 1884 03 19Sammatti (Pietų Suomijos provincija), suomių tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, tautinio epo kūrėjas. Filos. dr. (1827). Nuo 1822 studijavo Turku akademijoje. 1832 Helsinkio universitete baigė mediciną. 1831 buvo suomių literatūros draugijos Suomalaisen Kirjallisuuden Seura vienas steigėjų ir pirmasis sekretorius. 1836–37 ir 1839–40 leido pirmąjį žurnalą suomių kalba Mehiläinen, jame paskelbė ir savo surinktų suomių liaudies epinių dainų. 1833–53 dirbo gydytoju. 1853 apgynė disertaciją iš suomių kalbos. 1854–62 Helsinkio universitete dėstė suomių kalbą ir literatūrą. Suomijoje ir Karelijoje 1828–44 rinko suomių liaudies dainas, užrašė 2034 kalevališkojo metro runas (apie 75 000 eilučių). Iš jų sudarė epą Kalevala (sukūrė jungiamąsias dalis). 1835 paskelbė pirmąją epo redakciją Kalevala, arba Senosios Karelijos runos apie senuosius suomių tautos laikus (Kalevala taikka vanhoja Karjalan runoja Suomen kansan muinoisista ajoista). Ją sudarė 32 runos (12 078 eilutės). Pasinaudojęs ir Danieliaus Europaeuso (1820–84) surinkta tautosaka, 1849 E. Lönnrotas išleido galutinę epo redakciją, literatūroje kartais vadinamą Naująja Kalevala (50 runų, 22 795 eilutės). Parengė suomių liaudies dainų (Kantele 4 t. 1829–31, Kanteletar 3 t. 1840–41), patarlių (Suomių tautos patarlės / Suomen Kansan Sananlaskuja 1842), mįslių (Suomių tautos patarlės / Suomen Kansan Arvoituksia 1845) rinkinių, Suomių–švedų kalbų žodyną (Suomalais-ruotsalainen sanakirja 2 t. 1866–80; sudaro apie 200 000 žodžių), suomių burtagiesmių rinkinį Suomių tautos senosios burtagiesmės (Suomen kansan muinaisia loitsurunoja 1880), pirmąjį suomių kalba botanikos žinyną (Suomijos augmenija / Flora Fennica, Suomen Kasvisto 1860). E. Lönnrotas į suomių kalbą pirmasis išvertė dvi lietuvių liaudies dainas.