Elisabetta Sirani
E. Sirani. Tapybos alegorija / Autoportretas (aliejus, 1658, Puškino vaizduojamosios dailės muziejus Maskvoje)
Sirani Elisabetta (Elizabeta Sirãni) 1638 01 08Bolonija 1665 08 28Bolonija, italų tapytoja, grafikė. Bolonijos mokyklos, baroko atstovė. Viena žymiausių 17 a. antros pusės Bolonijos dailininkių. Mokėsi pas tėvą tapytoją Giovanni Andreą Sirani (1610–70), t. p. studijavo A. Carracci, Lorenzo Pasinelli (1629–1700), Micheleʼs Desubleo (1601–76), Simoneʼs Cantarini (1612–48), Carlo Cignani (1628–1719) kūrybą. Apie 1652 Bolonijoje įkūrė dailės akademiją moterims. 1654 susirgus tėvui E. Sirani perėmė vadovavimą dirbtuvei ir tapo pagrindine šeimos maitintoja.
Kūryba
E. Sirani. Švč. Mergelė Marija (ofortas, 1648–65, Valstybinis muziejus Amsterdame)
Nutapė apie 200 paveikslų, sukūrė ofortų, piešinių. Kūriniai religinės, istorinės, alegorinės, mitologinės tematikos. Dažnai rinkosi mažiau žinomus siužetus, rėmėsi Cesareʼs Ripos Ikonologija (ikonologija). Sukūrė didelio formato altorinių paveikslų Bolonijos ir kitų miestų bažnyčioms (Kristaus krikštas Bolonijos kartūzų vienuolyno Šv. Jeronimo bažnyčioje, 1658), t. p. mažesnių, asmeninei maldai skirtų paveikslų (dažniausiai – Švč. Mergelės su Kūdikiu ir Šventosios Šeimos siužetais) privatiems užsakovams. Nutapė portretų (daugiausia moterų). Garsėjo greitu, meistrišku tapymu; norėdama įtikinti abejojančius, kad paveikslus tikrai tapo ji pati, dirbtuvėje rengdavo viešus tapybos seansus. Kūrinius kruopščiai dokumentavo.
E. Sirani. Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu ir šv. Jonu Krikštytoju (ofortas, 1648–65, Valstybinis muziejus Amsterdame)
E. Sirani. Timoklėja nužudo Aleksandro Makedoniečio kapitoną (aliejus, 1659, Nacionalinis Capodimonteʼs muziejus Neapolyje)
E. Sirani kūriniams būdinga šviesotamsa, ryškios spalvos, virtuoziškas potėpis, ypatingos, stiprios valios moters įvaizdis; tapybos stilius primena jos tėvo mokytojo G. Reni kūrybą. Dailininkės biografija buvo publikuota Carlo Cesareʼs Malvasijos knygoje Tapytoja Felsina. Bolonijos tapytojų gyvenimai (Felsina pittrice. Vite de pittori bolognesi 1678); autorius gyrė dailininkės kompozicijų originalumą, piešimo stilių, profesionalumą. Žymesni kūriniai: 10 000 kankinių nukryžiavimas (1656), Tapybos alegorija (Autoportretas 1658), Timoklėja nužudo Aleksandro Makedoniečio kapitoną (1659), Judita ir Holofernas (apie 1660), Šv. Antanas Paduvietis (1662), Apreiškimo angelas (1663). Madona, žvelgianti į Kūdikėlį Jėzų, Porcija susižeidžia šlaunį (abu 1664).