Elizabeth Joy Peyton

Elizabeth Joy Peyton

Peyton Elizabeth Joy (Elizabetė Džoj Peton) 1965 12 20Danbury (Konektikuto valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų tapytoja. 1984–87 studijavo Vaizduojamųjų menų mokykloje Niujorke. Išgarsėjo 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje pasukusi šiuolaikinės figūrinės raiškos link. Nutapė istorinių asmenybių ir amžininkų, daugiausia menininkų, portretų (Marijos Antuanetės, R. Wagnerio, S. Freudo, F. Nietzsche’s, B. Obamos, D. Bowie, René Pape’s ir kitų), juose atskleidė žymių žmonių savijautą intymioje aplinkoje, kasdienio gyvenimo situacijose, netikėtus jų charakterio ir įvaizdžio niuansus. Iš tikrovės ir vadinamosios antrinės tikrovės (fotografijų, kitų menininkų paveikslų) paimti motyvai jos kūriniuose susilieja, jie traktuojami kaip lygiaverčiai reginio elementai, kuria dinamišką asociacijų tinklą, atskleidžia tikrovės daugialypumą, sapniškumą.

E. J. Peyton dažnai remiasi fotografijomis, tapydama išsaugo reprodukuoto vaizdo įspūdį. Jos paveikslai dažniausiai nedidelio formato, pasižymi meistrišku atlikimu. Piešinys tikslus, vaizdas skaidrus ir aiškus, kartu – sąlygiškas, tarsi nutolintas. Būdinga išraiškinga ekspresyvi linija (artima E. Schiele’s stiliui), pereinanti į šiurkščius, sausus arba išlietus, tarsi tekančius potėpius. Spalvų dėmės kuria emocinę įtaigą; kai kuriuose paveiksluose spalvos pliūpsniai derinami su monochromija (ciklas Karmen. Jonas Kaufmannas 2011) arba neužtapytos drobės plotais (Camille Claudel. Knyga ir gėlės 2010–11). E. J. Peyton įkvepia ir kinas, literatūra (ypač romantiniai egzotiškų kelionių vaizdų aprašymai, kasdienybės refleksijos). Nemažai paveikslų ji nutapė pagal kitų dailininkų kūrinius, eksperimentuodama su jų temų kontekstais, keisdama plastinių priemonių išraišką, vaizdų mastelį (Flaubert’as Egipte (pagal Delacroix) 2009–10, Kaukolė, ąsotis ir sudužęs puodelis (Cezanne’o studija), Pagal Giorgone, abu 2011, Kristaus apraudojimas (pagal van Dycką), Ariadnė ir Tesėjas (pagal Gustave’ą Moreau), abu 2014). Jausmingumu, išradinga interpretacija išsiskiria E. J. Peyton kūrinių ciklas, dedikuotas skulptorei C. Claudel (2009–11).

Po 2009 menininkės darbų motyvai tapo asmeniškesni. Kūriniams būdinga draugystės, meilės, aistros tematika, dažni gėlių motyvai; portretinių vaizdų, autobiografinių pasakojimų nuotaiką juose kuria vaizduojamos aplinkos (pvz., natiurmortų) detalės (Spalis 2012–13, Tyros akys, pilnos širdys, negaliu pararasti (Timas) 2014).

Sukūrė piešinių, akvarelių, monotipijų, grafikos darbų (kartu su menininku Jonathanu Horowitzu, g. 1966), tapybos ant popieriaus (naudoja autorinę techniką). Surengė daug individualių parodų visame pasaulyje: Briuselyje (2003, 2009, 2014), Niujorke (2008) ir kitur. Kūrinių turi žymūs pasaulio muziejai (Moderniojo meno muziejus Niujorke, Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras Paryžiuje).

2648