Eliziẽjus (gr. Ēlysion, lot. Elysium), Elsijas, Eliziẽjaus lauka, graikų mitologijoje – Palaimintųjų salos Žemės vakarinėje pakrantėje, šviesioji požemio karalystės dalis. Iš pradžių manyta, kad į Palaimintųjų salas patenka žemiškąjį gyvenimą baigę nuo mirties išgelbėti dievų mylimi herojai (pvz., Kadmas, Achilas, Helenė, Menelajas); jie gyvendavę be kančių ir turėdavę visko, ko geidė gyvenime. 5 a. pr. Kr. kilus idėjai apie pomirtinį atpildą už teisingą gyvenimą žemėje, Eliziejumi imta vadinti šviesiąją požemio karalystės dalį, kuri atskirta nuo kenčiančių nusidėjusiųjų gyvenamos požemio karalystės dalies; į Eliziejų pakliūti ir tapti nemirtingu galima tik už dorus darbus (žygdarbius). Romėnų poetas Vergilijus Eliziejaus laukus pavaizdavo Eneidoje.
Eliziejaus mitas turėjo įtakos krikščionių rojaus koncepcijai.
1825