Ełk (Èlkas), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į vakarus nuo Augustavo; apskrities, vyskupijos centras.
Ełko vaizdas nuo Ełko (Luko) ežero
60 390 gyventojų (2021).
Įsikūręs abipus Ełko (Luko) upės (Bebros intakas), prie Ełko (Luko) ežero. Plentai į Augustavą, Olsztyną, geležinkelis į Balstogę. Maisto (mėsos), elektrotechnikos (automobilių detalių) pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Teologijos institutas. Regioninis muziejus. Mėgėjų, 30 minučių teatrai. Turizmas.
Architektūra
Išliko gotikinės Vokiečių ordino pilies griuvėsiai (14–15 a.). Neogotikinės Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (1850, perstatyta 1870 ir 1957, restauruota 1925) ir Šv. Vaitiekaus (1853, perstatyta apie 1895), baptistų (1908) bažnyčios. Gyvenamieji namai (19 a.–20 a. pradžia).
Istorija
Dabartinio Ełko vietoje, jotvingių ir prūsų žemių paribyje, Vokiečių ordinas 1398–1406 pastatė pilį (sugriauta po Žalgirio mūšio). Šalia susikūrė Łeko gyvenvietė (vokiškai Lyck, lietuviškai Lukas; 19 a. pavadinta Ełku). Miesto teisės nuo 1445 (kitais duomenimis, nuo 1669). 15 a. čia apsigyveno lenkai.
Pagal 1466 Torunės taiką Ełkas liko Vokiečių ordinui, nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1657 Brandenburgo kurfiurstystei, nuo 1701 Prūsijos karalystei (nuo 1871 Vokietija). 1655 sugriautas švedų, 1656 sudegintas totorių. Nuo 1868, nutiesus iki Ełko geležinkelį, čia plėtota pramonė ir prekyba.
Apgriautas per I ir II (45 % miesto) pasaulinius karus; atstatytas. 1945 perduotas Lenkijai.
19 a.–1975 ir nuo 1999 Ełkas – apskrities centras.
Lukas; -Lekas; -Lyck