elniãgrybis (Xylaria), aukšliagrybūnų (Ascomycota) skyriaus, elniagrybiečių (Xylariales) eilės, elniagrybinių (Xylariaceae) šeimos grybų gentis. Žinomos 262 rūšys. Plačiai paplitę pasaulyje.
baltaviršūnis elniagrybis
Vaisiakūniai (periteciai) mikroskopinio dydžio, juodi, vystosi stromų išoriniame paviršiuje. Stromos smulkios, vidutinio dydžio arba stambios, adatos, cilindro arba buožės formos, tvirtos, tamprios arba kietos, jų viršūninė dalis smaili arba buka, suapvalėjusi arba šakota, išorinis paviršius šiurkštus, grūdėtas arba žvyneliuotas, tamsiai rudas arba juodas, vidinė dalis balta, vienmetės, bet gali išlikti ilgesnį laiko tarpą. Periteciuose susidaro aukšliai su rudomis ar juosvomis aukšliasporėmis, kurių paviršiuje susidaro plonas dygimo plyšys. Kartais stromų viršutinės dalies paviršius būna balsvos arba pilkšvos spalvos, lyg miltuotas, ant jo vystosi konidijakočiai su konidijomis. Endofitiniai ir saprotrofiniai grybai. Auga pavieniui arba kuokštais, ant medienos ir vaisių, miškuose, parkuose ir soduose. Nevalgomi.
Lietuvoje žinomos 3 rūšys. Labai dažnas yra baltaviršūnis elniagrybis (Xylaria hypoxylon), stromos dvejopo pavidalo, vienos jų yra šakotos, paplokščios ir jų balsvos spalvos paviršiuje formuojasi konidijos, kitos – nešakotos arba kartais šakotos, juodos, grublėtu paviršiumi, kuriame formuojasi periteciai; auga ant lapuočių medžių trūnijančios medienos, ypač kelmų. Retesnis yra kislusis elniagrybis (Xylaria polymorpha), stromos buožės formos, auga ant lapuočių medžių kelmų ir stuobrių medienos.
kislusis elniagrybis
1989