ELTA, Lietuvõs telegrãmų agentūrà, Lietuvos naujienų agentūra. Būstinė Vilniuje (nuo 1944).
Veikla
Rengia ir platina aktualią informaciją apie Lietuvos ir kitų šalių politiką, ekonomiką, valstybinių ir visuomeninių institucijų veiklą, teisėtvarką, kultūrą, sportą ir kita. Kasdien pateikia šalies dienraščių spaudos apžvalgą, svarbiausių įvykių ir renginių suvestinę, sukaktis, astrologines žinias. Agentūros ELTA naujienų prenumeratoriai: Prezidento kanceliarija, Ministro Pirmininko tarnyba, Seimo kanceliarija, ministerijos, departamentai, savivaldybės, užsienio ambasados Lietuvoje, Lietuvos (t. p. regioninė ir rajoninė) ir užsienio žiniasklaida, verslo, mokslo, kultūros įstaigos, privatūs asmenys. Per parą pateikia daugiau kaip 600 informacijų ir fotoinformacijų lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Agentūros fotobanke saugoma daugiau kaip 1 mln. archyvinių nuotraukų iš Lietuvos ir pasaulio. Turi tiesioginį ryšį su kitų šalių naujienų agentūromis. Dirba 36 darbuotojai (2023).
pastatas Kaune, Donelaičio gatvėje, kuriame veikė agentūra ELTA (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Agentūros direktoriai
Direktoriai: J. Eretas (1920–22), M. Šalčius (1922–23), Mikas Bagdonas (1923), M. Avietėnaitė (1924–26), J. Paleckis (1926–27), A. Jakobas (1927–28), E. Turauskas (1928–34), P. Dailidė (1934–39), V. Gustainis (1939–40), K. Korsakas (1940), Jurgis Griška (1941), Aleksejus Jermakovas (1944–45), Andrejus Murachtanovas (1945–53), D. Roda (1953–78), Feliksas Pažūsis (1978–82), A. M. Stankevičius (1982–89), Robertas Grikevičius (1989–90), Rolandas Barysas (1990–91), Vidmantas Putelis (1991), Adolfas Gurskis (1992–93), A. Semaška (1993–96), Kęstutis Jankauskas (1996–2004), Raimondas Kurlianskis (2004–05), Rimantas Kanapienis (2005), Algis Kalanta (2005–06), Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė (2007–15), Romas Bubnelis (2015–17), Gitana Markovičienė (2017–22), Daiva Juozaitytė (2022–23), Vytautas Bruveris (nuo 2023).
Istorija
Įkurta 1920 03 08 Kaune vietoj per I pasaulinį karą Šveicarijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje veikusių spaudos biurų, t. p. vietoj Vilniuje ir Kaune buvusio vyriausybinio Lietuvos spaudos biuro; Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pavedimu šių biurų darbą sujungė J. Eretas. 1920 04 01–1940 Užsienio reikalų ministerijos Informacijos departamento padalinys. Turėjo Užsienio, Vidaus informacijos, Ekonomikos skyrius, t. p. skyrius Klaipėdoje (iki 1939), Vilniuje (1939–41), korespondentų Berlyne, Maskvoje. Informaciją gaudavo iš užsienio šalių naujienų agentūrų: Reuters, Agence Havas (nuo 1944 Agence France-Presse, Prancūzija), DNB (veikė 1933–45, Vokietija), TASS, Agenzia Telegrafica Stefani (veikė 1853–1945, Italija) ir kitų. 1940 buvo prijungta prie SSRS informacinės agentūros TASS. Per nacių okupaciją (1941–44) iš pradžių priklausė Vokietijos informacinei agentūrai DNB ir kartu su Vilniaus skyriumi – generalinio komisaro Lietuvoje spaudos tarnybai, vėliau neveikė. 1944–90 SSRS informacinės agentūros TASS padalinys; visą informaciją gaudavo iš agentūros TASS, per ją informuodavo SSRS ir užsienio šalių agentūras apie Lietuvos gyvenimą. 1990–95 Lietuvos Respublikos vyriausybės informacijos agentūra. Nuo 1996 akcinė bendrovė. 2002–05 dauguma jos akcijų priklausė bendrovei MG Baltic, 2005–17 – bendrovei Žinių partneriai, 2017–22 agentūrą valdė bendrovė GM Media Invest (savininkė Gitana Markovičienė). Nuo 2022 agentūra priklauso bendrovei Delfi, kurią valdo Estijos bendrovė Ekspress Grupp.
ELTA užsienyje
Informuoti užsienio valstybes apie okupuotą Lietuvą, nepriklausomos valstybės atkūrimo perspektyvas, pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) 1944 Berlyne įkūrė ELTA Informacinį biurą (vedėjas Antanas Valiukėnas, programa patvirtinta 1945, statutas – 1952). 1946 įkurta Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komiteto vykdomosios tarybos Informacinė tarnyba (vadovavo M. Brakas, J. Brazaitis, B. Gaidžiūnas, J. Griška ir kiti) perėmė agentūros biuletenių leidimą. 1945–55 Würzburge, Stuttgarte, Pfullingene, Reutlingene ėjo agentūros biuleteniai įvairiais pavadinimais: ELTA, ELTA‑Dienos žinios, Eltos biuletenis (vėliau Eltos biuletenio serija A, B, C, D, E, G), Eltos informacijos, Savaitės Eltos apžvalga. Redaktoriai: J. Būtėnas, S. Daunys, B. Dundulis, G. Galva, J. Gylys, J. Griška, Hermanas Jokūbas Jakužaitis, O. Labanauskaitė, V. Mincevičius, A. Pauliukonis ir kiti. Nuo 1953 Reutlingene pradėtas leisti biuletenis vokiečių kalba ELTA‑Pressedienst, nuo 1954 – italų kalba Romoje ELTA Press, nuo 1956 – Niujorke anglų kalba ELTA Information Service, nuo 1961 – Buenos Airėse ispanų kalba. Biuleteniai buvo skirti politikams, diplomatams, įvairių šalių žiniasklaidai. Naudojosi užsienio šalių (t. p. žvalgybų) informacija, Lietuvos radijo pranešimais, komunistine spauda, atvykusių iš Lietuvos žmonių suteiktomis žiniomis. Remiama Tautos fondo ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vadovaujama agentūros Informacinė tarnyba 1965 iš Vokietijos perkelta į Jungtines Amerikos Valstijas, skyriai liko Miunchene ir Romoje. Agentūros biuleteniai periodiškai leisti lietuvių, anglų, italų ir vokiečių, neperiodiškai – ispanų, portugalų, prancūzų kalbomis Brazilijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Venesueloje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (anglų ir lietuvių kalbomis).
1114