Šnore Elvīra (Elvyra Šnúorė) 1905 01 15Ryga 1996 09 26Ryga, latvių archeologė. Ist. m. dr. (1958). Latvijos mokslų akademijos garbės daktarė (1991). 1932 baigė Latvijos universitetą. 1926–30 dirbo Paminklų valdyboje, 1930–47 – Latvijos valstybiniame istorijos muziejuje, 1933–44 Archeologijos skyriaus vedėja. 1946–85 dirbo Latvijos mokslų akademijos Istorijos institute. Nuo 1932 vadovavo archeologinėms ekspedicijoms. Tyrinėjo geležies amžiaus latgalių, sėlių, lyvių etnogenezę ir materialiąją kultūrą, 8–9 dešimtmetyje – ankstyvojo geležies amžiaus kapinynus. Ištyrė daugiau kaip 70 Latvijos archeologinių paminklų; svarbiausi: Kivtų kapinynas (Kivti), Nukšių kapinynas, Ogleniekų (Jėkabpilio rj., Kūkų vlsč.), Raušų, Vampeniešių kapinynai (dabar abu Rygos hidroelektrinės tvenkinio dugne), Asotės piliakalnis, Dignajos (Jėkabpilio rj., Dunavos vlsč.), Sėlpilio piliakalniai, Raušų stovykla (Rygos hidroelektrinės tvenkinio dugne). Parašė knygas: Nukšių kapinynas (Nukšinskij mogil′nik 1957), Asotės piliakalnis (Asotskoe gorodišče 1961), Kivtų kapinynas (Kivtu kapulauks 1987), Ankstyvojo geležies amžiaus kapinynai Latvijos rytinėje dalyje (Agrā dzelzs laikmeta uzkalniņi Latvijas austrumu daļā 1993), Senasis Sėlpilis (Senā Sēlpils, su kitais, 1980). Veikalo Latvijos SSR archeologija (Latvijas PSR arheoloģija 1974) vyriausioji redaktorė.
L: Arheologi Elvīra Šnore (1905–1996) un Rauls Šnore (1901–1962). Biobibliogrāfija Rīga 1997.
2338