Elvyra Piškinaitė-Latėnienė

Piškináitė-Latnienė Elvyra 1957 04 20Vilnius, lietuvių aktorė. 1979 baigusi Lietuvos konservatoriją (aktorinį meistriškumą; kurso vadovė D. Tamulevičiūtė, specialybės pedagogas V. Mazūras) vaidina Vilniaus teatre Lėlė. Svarbiausius vaidmenis sukūrė V. Mazūro spektakliuose (Dukra – S. Gedos, M. Urbaičio Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis 1979, Nuf Nufas – S. Michalkovo Trys paršiukai 1980, Eglė, Drebulė – M. Martinaičio Žemės dukra 1981, Caca – A. A. Jonyno, V. Mazūro Cirkas yra cirkas 1982, Mergaitė, Mirtis – Joachimo Knautho Lakštingala 1983, Bitė Maja – J. Mačiukevičiaus Bitė Maja 1984, Marija – Spragtukas ir pelių karalius 1985, pagal E. T. A. Hoffmanną, Belisa – F. Garcíjos Lorcos Dono Kristobalio balaganėlis, Dono Perlimplino meilė 1986, Raudonligė – S. Gedos Raudonligė 1989, Barbora – J. Grušo Barbora Radvilaitė 1990, Raudonkepurė – V. Mazūro Raudonkepurė 1993, Eglė – V. Mazūro Eglė žalčių karalienė 2007).

Elvyra Piškinaitė‑Latėnienė

E. Piškinaitė‑Latėnienė. Triakės ir Našlaitės vaidmuo (Aukso obelėlė, vyno šulinėlis 2011, režisierius R. Driežis, dailininkas M. Jonutis, © LATGA, 2020; Vilniaus teatras Lėlė)

Reikšmingų vaidmenų sukūrė R. Driežio (Omolis – R. Tagorės Paštas 1987, Barborėlė – A. Gustaičio Silvestras Dūdelė 1996, 2005, Klara, Kumelė, Stumk‑trauk, Liesa ponia – A. Griciaus Daktaras Dolitlis 2007, Pasakotoja, Našlaitė, Ragana, kiti vaidmenys – Aukso obelėlė, vyno šulinėlis 2011, Auksinis scenos kryžius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija, abu 2012, abu su kitais), kitų režisierių spektakliuose: Antilopė, Asilas, kiti vaidmenys (G. Mareckaitės Žvėrių karnavalas 1984, režisierė L. Lankauskaitė), Lapė Alisa (Buratino nuotykiai 1999, režisierius Evaldas Jaras), Rūmų dama Florilė (Sigito Siudikos Princesė ir kiauliaganys 2001, režisierius A. Mikutis), Pamotė (N. Indriūnaitės Snieguolė ir septyni nykštukai 2003), Eglutė, Senelė (N. Indriūnaitės Baltos pasakos 2005), Senelė pasakotoja (Sniego karalienė 2013, pagal H. Chr. Anderseną, visų režisierė N. Indriūnaitė), Ji (Katos Csató Senelės pasaka 2006, režisierė K. Csató).

Sukūrė vaidmenų Jaunimo teatre Vilniuje (Iliuša – V. Rozovo Brolis Alioša 1984, režisierė D. Tamulevičiūtė, Ida – Ivano Menchellio Kapinių klubas 2008, režisierius A. Latėnas). Vaidino kino (Liuka Kaminskaitė – Riešutų duona 1977, režisierius A. Žebriūnas, Panelė Salomėja – Faktas 1981, režisierius A. Grikevičius) ir televizijos (Ramutė – Žaibo nušviesti 1995, režisierius A. Puipa) filmuose, televizijos serialuose (Milda – Giminės 1993–97, 1998–2000, Atžalos 1998–2000, Giminės. Po dvidešimties metų 2011, Giminės. Gyvenimas tęsiasi 2015, visų režisierius Saulius Vosylius). Įgarsino animacinių filmų Lietuvos televizijoje, dubliavo vaidybinių filmų Lietuvos kino studijoje.

E. Piškinaitė‑Latėnienė. Senelės pasakotojos vaidmuo (Sniego karalienė 2013, pagal H. Chr. Anderseną, režisierė N. Indriūnaitė, dailininkė A. Bagočiūnaitė‑Paukštienė; Vilniaus teatras Lėlė)

Apdovanojimai

Auksinis scenos kryžius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija (abu 2012, abu su kitais). Tarptautinio lėlių teatrų festivalio Lėlės prie Nemuno Gardine prizas (2013).

3276