Elvyra Radauskaitė
Radauskáitė Elvyra 1923 06 05Gikoniai (Pasvalio apskr.) 2020 10 15Vilnius, lietuvių skulptorė. 1951 baigusi Lietuvos dailės institutą, iki 1990 jame dėstė; docentė (1981). Nuo 1951 dalyvavo parodose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Rozalime), užsienyje (Pasaulinėje parodoje Toronte 1967, Varšuvoje, Berlyne, Prahoje, Sofijoje).
Kūryboje vyrauja portretiniai biustai: Monika Mironaitė (1953), Salomėja Nėris (1957, 1960, 1972), Marytė Margytė (1968), Inžinierius Apolinaras Čepulis (1972), Skulptorius Konstantinas Bogdanas (1986). Sukūrė figūrinių kompozicijų: Vaikai / Vaikų darželyje (1959), Motinystė (1964), Taika (1968), Namie / Žvejas ir sūnus (1971), dekoratyvinių skulptūrų (M. Glinkos, J. Tallat Kelpšos reljefus 1950, Vilniaus filharmonijoje, Aviamodeliuotojai 1952, Vilniaus oro uosto frontone), antkapinių paminklų (A. Valsiūnienei, 1970, O. Keturakytei, 1980), paminklą Gikonių kaimo žmonėms (1999), t. p. mažųjų formų skulptūrų iš gipso, marmuro, bronzos, terakotos, betono, kalinėto vario, medalių. Kūriniai realistiniai, dažnai lyriškos nuotaikos, vėlyvesni – labiau apibendrintų dekoratyvių formų.
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Rusijos muziejai.
1414