Elzãsas (Alsace), istorinė provincija ir buvęs administracinis regionas (1956–2015) Prancūzijos rytuose. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Vokietija, pietuose – su Šveicarija. Administracinis regionas apima Žemutinio Reino ir Aukštutinio Reino departamentus.
2016 Elzaso, Lotaringijos ir Šampanės‑Ardėnų regionai sujungti į Didžiųjų Rytų regioną.
Plotas 8280 km2. 1,86 mln. gyventojų (2013); daugiausia elzasiečiai. Centras – Strasbūras (287 200 gyventojų, 2019); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Mulhouse’as (108,3), Colmaras (68,7), Haguenau (35,2). Elzasas – vienas tankiausiai apgyventų Prancūzijos regionų.
Gamta
Elzaso vakaruose yra Vogėzų kalnai (didžiausias aukštis 1424 m, Guebwillero kalnas), kurių rytiniai šlaitai stačiai nusileidžia į Reino aukštupio žemumą. Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš žemyninio į jūrinį. Per metus vidutiniškai iškrinta apie 800 mm kritulių. Didžiausios upės: Reinas (juo eina Prancūzijos ir Vokietijos valstybinė siena), jo kairysis intakas Illis. Ronos–Reino kanalas, Marnos–Reino kanalo dalis. Kalnuose auga bukynai, mišrieji ąžuolų, kėnių, eglių miškai.
Ūkis
Elzasas – ekonomiškai vienas stipriausių Prancūzijos regionų. Mulhouse’o apylinkėse kasama kalio, akmens druskos. Elektros energijos (apie 20 mlrd. kWh per metus) daugiausia gamina Fessenheimo branduolinė elektrinė ir hidroelektrinės (dauguma jų pastatytos prie Elzaso kanalo). Mašinų, Peugeot automobilių (Mulhouse) gamyba, naftos perdirbimas (Reichstette, prie Strasbūro), laivų statyba, chemijos (plastikų, mineralinių trąšų, farmacijos), elektronikos, tekstilės pramonė.
Maisto pramonės svarbiausios šakos – alaus (kasmet pagaminama apie 50 % Prancūzijos alaus) ir vyno (apie 1,2 mln. hl, 2002) gamyba. Reino aukštupio žemumoje auginama kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai, rapsai, apyniai, tabakai, daržovės. Vogėzų kalnų rytiniuose šlaituose, 200–400 m aukštyje, – vynuogynai (driekiasi apie 170 km iš šiaurės į pietus; vadinamasis Elzaso vyno kelias). Sodininkystė. Veisiama daugiausia pieniniai galvijai, avys. Laivuojamas Reinas ir Ronos–Reino kanalas. Tarptautinis oro uostas Strasbūre. Per Elzaso teritoriją eina naftotiekis iš Marselio uosto į Karlsruhę (Vokietija). Turizmas.
Istorija
1 a. prieš Kristų nukariauta Gajaus Julijaus Cezario legionų; vadintas Alsacija. 5 a. tapo frankų kunigaikštyste; paplito krikščionybė. 8 a., Karolingų laikais, buvo grafystė. 870 atiteko Rytų frankų karalystei. 10–17 a. Šventosios Romos imperijos dalis; buvo suskirstytas į bažnytines teritorijas, iškilo miestai (Strasbūras, Colmaras, Haguenau), kurie greitai išsivadavo iš feodalinės priklausomybės, tapo savavaldžiais imperijos miestais. Elzasas buvo svarbus humanizmo idėjų centras; Strasbūre gyveno J. Gutenbergas, J. Kalvinas. Didesnė Elzaso dalis tapo protestantiška. 1648 Vestfalijos taikos sutartimi Elzasas atiteko (išskyrus imperijos miestus) Prancūzijai. 1673 Prancūzijos karalius Liudvikas XIV prisijungė dešimt miestų, 1681 – Strasbūrą, bet Elzasas išlaikė autonominio regiono statusą.
Per 1789–99 Prancūzijos revoliuciją Elzasas nustojo egzistuoti kaip atskira provincija. 1790 buvo suskirstytas į Aukštutinio Reino ir Žemutinio Reino departamentus. 1871 Elzasas (išskyrus Belfort’o teritoriją) be plebiscito atiteko Vokietijai ir sudarė Elzaso-Lotaringijos žemę. Po I pasaulinio karo Versalio taikos sutartimi 1919 Elzasas grąžintas Prancūzijai. II pasaulinio karo pradžioje Prancūzijai pralaimėjus karą su Vokietija 1940–45 Elzasas faktiškai buvo aneksuotas Vokietijos.
-Alsacija