Elžbietà, Elžbietà Gedimináitė (lenk. Elżbieta Giedyminówna) apie 1302 1364Plockas, lietuvių kunigaikštytė. Iš Gediminaičių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausia duktė. Be krikšto vardo, Elžbieta, manoma, turėjo Danùtės ir, spėjama, Danmlės vardus.
1316 ištekėjo už Mazovijos Plocko kunigaikščio Vaclovo. Vedybomis buvo sutvirtinta abiejų šalių politinė sąjunga: Vaclovui reikėjo Gedimino paramos kovojant dėl valdžios, Gediminui Mazovija buvo svarbi dėl ryšių su Vakarų Europa (per jos žemes kvietė svetimšalius keliauti į Lietuvą). Vedybų politinę reikšmę rodo itin didelis Elžbietos kraitis – 720 sidabrinių ir 9 auksinės monetos. Žinomiausi Elžbietos vaikai – Boleslovas ir Ona. 1336 tapo našle. 1337 ištekindama dukterį Oną už Silezijos kunigaikščio Henriko įgijo svarbią politinę atsvarą priešiškai Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo vadovaujamai politinei sąjungai. 1361 priglobė brolį Kęstutį, pabėgusį iš kryžiuočių nelaisvės. Palaidota Plocko katedroje. Danmilės vardą pirmasis paminėjo vėlyvos Mazovijos kunigaikščių genealogijos autorius, kai kurių tyrinėtojų nuomone, klaidingai perskaitęs Danutės vardą.
Mazovijos ir Plocko kunigaikštis Boleslovas suteikia savo motinai Elžbietai Wyszogródo žemes už tai, kad ji davė jam savo kraičio pinigų sesers Onos kraičiui (1349 10 21, Wyskitki; Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje)
2336
-Gediminaitė