emaliúoti dirbinia (archeologijoje), žalvariniai dirbiniai, dengti emaliu. Pradėti gaminti pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte, Kretoje ir Mikėnuose, Kinijoje, Bizantijoje. Europoje paplito Romos imperijos laikais. 2 a. šie dirbiniai (papuošalai) iš jos provincijų pateko į baltų kraštus. Skiriami du emaliuotų dirbinių tipai: romėniškieji ir barbariškieji. Romėniškieji emaliuoti dirbiniai – apskritos kiauraraštės, apskritos su tutuliu ir pasidabruotos su trikampe kojele segės. Barbariškieji emaliuoti dirbiniai (žirgo aprangos daiktai, geriamųjų ragų juostos, papuošalai) 2–5 a. gaminti baltų žemėse ir gretimuose kraštuose (dabartinėje Vidurio Rusijoje, Ukrainoje – Vidurio Padnieprėje); rasta 3–4 a. žalvarinių ir pasidabruotų emaliuotų plokštelių. Dauguma tyrėjų svarbiausiais barbariškųjų dirbinių centrais laiko Mozūriją ir Baltijos rytinį pakraštį. Emaliuotus dirbinius nešiojo gentinė diduomenė.
apskrita žalvarinė kiauraraštė segė (2–3 a.; piešinys)
Lietuvoje
žalvarinė kiauraraštė segė, dengta raudonu emaliu (4–5 a., Lietuvos nacionalinis muziejus)
Lietuvoje rasta romėniškųjų ir barbariškųjų emaliuotų dirbinių, dengtų mėlynos, raudonos, žalios spalvos emaliu. Emaliuotų dirbinių aptikta 2–5 a. kapuose Lietuvos vakarinėje dalyje (romėniškosios segės ir plokštelės, vietos meistrų apyrankės, apskritos kiauraraštės ir profiliuotos segės, žirgo kamanų apkalai), Žemaitijoje ir Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje (romėniškosios segės trikampe kojele, plokščios segės, vietinės geriamųjų ragų juostos, trikampės kiauraraštės segės), Rytų, Pietryčių ir Vidurio Lietuvoje (vietinės pasaginės segės, maži ir dideli kabučiai, antkrūtininės juostos).
869