emfizema

emfizemà (gr. emphysēma – išsipūtimas), oro ar kitų dujų susikaupimas audiniuose ar organuose. Skiriama plaučių, tarpuplaučio, poodžio ir audinių emfizema. Dažniausiai pasitaiko plaučių emfizema. Jai būdinga nuolat didėjantis pripildomas oro tūris, nes dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo iškvepiama mažiau nei įkvepiama; dažnai atsiranda sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchų astma. Progresuojanti plaučių emfizema gali sukelti kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Tarpuplaučio emfizema pasitaiko po krūtinės ląstos traumos, pažeidus stemplę, kvėpavimo takus, plyšus krūtinplėvei. Tada oras spaudžia kraujagysles, širdį ir gali sukelti širdies veiklos nepakankamumą. Poodžio emfizema esti, kai oras iš pažeistų kvėpavimo organų, stemplės plinta kaklo, veido, krūtinės ląstos poodinėje ląstelienoje. Paspaudus pažeistos odos vietą girdėti būdingas traškėjimas. Suspaudus trachėją, pradedama dusti. Audinių emfizema būna, kai į pažeistus galūnių, dubens, juosmens audinius patenka anaerobinės infekcijos sukėlėjų, kurie gamina dujas ir sukelia dujinę gangreną.