Lask Emil (Ėmilis Lãskas) 1875 09 25Wadowice 1915 05 26Turza-Mała (Galicija, žuvo I pasauliniame kare), vokiečių filosofas. Neokantizmo atstovas. H. Rickerto ir W. Windelbando mokinys. Habil. dr. (1905).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1894–95 ir 1898–1901 studijavo teisę ir filosofiją Freiburgo, 1896–97 – Strasbūro universitete. Nuo 1905 dėstė Heidelbergo universitete; profesorius (1913).
Filosofijos bruožai
Plėtojo I. Kanto ir R. H. Lotze’s filosofijos vertybinę problematiką, derino I. Kanto kritinę filosofiją ir E. Husserlio fenomenologiją. Siekė pagrįsti pažinimo metafiziką. Viena svarbiausių E. Lasko idėjų – materijos ir kategorinės formos pirmapradžio santykio (vok. Urverhältnis) teorija. Kategorijų kilmė slypi tame, kas nėra logiška – tai ikiteorinis elementas, kuris leidžia jas tiesiogiai patirti iki pažinimo protu. Kategorijas, kaip formas, reikia pripildyti turinio, kuris yra reikšmingas ir intencionalus. E. Lasko idėjos turėjo įtakos M. Weberiui, M. Heideggeriui, istoriškumo hermeneutikos, sociolinės metodologijos, neomarksizmo, kritinio materializmo ir loginio empirizmo atstovams.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Fichteʼs idealizmas ir Istorija (Fichtes Idealismus und die Geschichte 1902), Teisės filosofija (Rechtsphilosophie 1905), Filosofijos logika ir kategorijų teorija (Die Logik der Philosophie und die Kategorienlehre 1911), Sprendinio teorija (Die Lehre vom Urteil 1912).