Zegadłowicz Emil (Emilis Zegadlòvičius) 1888 07 20Bielsko (dabar Bielsko‑Biała) 1941 02 24Sosnowiec, lenkų rašytojas. Lenkų ekspresionizmo vienas žymiausių atstovų. 1906–11 studijavo Jogailos universitete (lenkų filologiją, germanistiką ir meno istoriją), vėliau – Vienoje ir Dresdene. 1917–22 bendradarbiavo Poznanės ekspresionistų žurnale Zdrój. 1919–21 dirbo Meno ir kultūros ministerijoje. 1921 redagavo žurnalą Ponowy. 1922 su kitais sukūrė literatūrinę grupę ir žurnalą Czartak. 1927–31 Lenkų teatro Poznanėje, 1933–34 Katowicų teatro literatūros vadovas, Silezijos konservatorijoje dėstė meno istoriją. Eilėraščių rinkiniuose Prie upės (Nad rzeką 1910), Beskidų valkatos (Powsinogi beskidzkie 1923), Kadagių namai (Dom jałowcowy 1927), Ąžuolai po pilnatimi (Dęby pod pełnią 1929), Pjūtis (Pokosy 1933) vyrauja antikiniai ir bibliniai motyvai, patetiškas tonas, fantastikos elementai, aprašoma Beskidų regiono ypatybės. Parašė autobiografinį romaną Mikalojaus Srebrempisanio gyvenimas (Żywot Mikołaja Srebrempisanego 3 t. 1927–29), romanus Košmarai (Zmory 1935, filmas 1979, režisierius W. Marczewskis), Motorai (Motory 1938), Negyvoji jūra (Martwe morze 1939). Pjesėse (Vaikų kambarys / Pokój dziecinny 1936, Kortų namelis / Domek z kart 1940, filmas 1954, režisierius E. Acheris) keliamos metafizinės ir etinės problemos.
760