Émile Gallé
Gallé Émile (Emilis Gal), tikr. Charles Martin 1846 05 04Nancy 1904 09 23Nancy, prancūzų stiklo dailininkas, keramikas, baldų kūrėjas. Art nouveau atstovas. 1862–66 Weimare studijavo filosofiją, botaniką, minerologiją. Nuo 1865 dirbo įvairiose stiklo, stalo indų dirbtuvėse. 1874 įkūrė stiklo ir baldų manufaktūrą, dailės mokyklą Nancy (veikė iki 1914). Lankėsi Londone (1871), Italijoje (1877).
Kūryba
Ankstyvojoje kūryboje ryšku Venecijos ir islamo šalių stiklo dirbinių įtaka. 1884 pradėjo kurti savito stiliaus ir technikos stiklo dirbinius – vadinamuosius galė. Atsisakė tuo metu populiaraus sunkiasvorio raižyto krištolo ir opalo stiklo, ryškino stiklo plastiškumą, vertino jo skaidrumą ir daugiasluoksniškumą. Taikė spalvoto stiklo nuodijimo techniką (ėsdinant rūgštimi daugiasluoksnį stiklo paviršių atidengiami apatiniai stiklo sluoksniai), išnaudojo technologinio proceso trūkumus (sutrūkinėjimą, oro burbuliukus, patamsėjimus), naudojo sidabro ir aukso foliją, asbesto pluoštą.
É. Gallé. Indas (stiklas, emalis, apie 1880, Valstybinis muziejus Amsterdame)
É. Gallé. Vaza Rudeninis vėlyvis (stiklas, apie 1900, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Dirbiniai (jais daugiausia prekiauta S. Bingo parduotuvėje Maison de l’Art Nouveau Paryžiuje) išilgintų siluetų, skulptūriškų formų, dekoruoti vijoklinių gėlių, vabzdžių (laumžirgių), jūros floros ir faunos (aštuonkojų, jūržolių) motyvais. Žymesni stiklo dirbiniai: Baudelaire’o „Piktybės gėlių“ kabinetas (1896), vazos Prancūzijos rožė, Svogūnas, stalo lempa Šungrybiai (visi 1900). Sukūrė baldų iš vaismedžių ir egzotiškos medienos; grakščios, asimetriškos, fragmentiškos baldų formos panašios į gamtines (stalas – vandens lelijos žiedas, 1900, lova – drugelis, 1904). Dalyvavo pasaulinėje parodoje Paryžiuje (1889 – aukso medalis ir Didysis prizas). Prancūzijos Garbės legiono ordino Karininko kryžius (1889).
É. Gallé. Vaza Laumžirgis (1903)
2635