Émile Jaques‑Dalcroze
Jaques‑Dalcroze Émile (Emilis Žãkas‑Dalkròzas) 1865 07 06Viena 1950 07 01Ženeva, Šveicarijos muzikos pedagogas, kompozitorius.
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi muzikos pas A. F. Marmontelį, L. Delibes’ą, G. Fauré Paryžiuje ir pas A. Brucknerį, R. Fuchsą Vienoje. 1892–1910 dėstė Ženevos konservatorijoje.
1905 sukūrė savitą muzikos mokymo metodą, vadinamą ritmine gimnastika. 1910 Hellerau (prie Dresdeno) įsteigė muzikos ir ritmo mokyklą, 1915 Ženevoje – institutą (vadovavo iki mirties). Pagal jo metodą muzikos ritminius ir dinaminius aspektus mokomasi išreikšti judesiais. 1913 jo mokyklos mokiniai pastatė Chr. W. Glucko operos Orfėjas II veiksmą, pagrįstą ritmine gimnastika. É. Jaquesʼo‑Dalcrozeʼo metodas turėjo įtakos moderniajam šokiui ir pantomimos teatrui.
Knygos
Parašė knygas Ritmika (La Rythmique 2 t. 1907), Jaques’o-Dalcroze’o metodas (Méthode Jaques-Dalcroze, su kitais, 3 t. 1896–1907), Ritmas, muzika ir mokymas (Le Rythme, la musique et l’éducation 1922), Metrika ir ritmika (Métrique et rythmique 1937).
Kūriniai
Sukūrė operų, tarp jų – Sanča Pansa (1897), kantatų, 2 koncertus smuikui ir orkestrui, 3 styginių kvartetus, pjesių įvairiems instrumentams, dainų.
42