Emilija Dalia Cinauskaitė
Cinauskáitė Emilija Dalia, Verbylenė 1933 06 17Kamajai, lietuvių teatro aktorė. V. A. Cinausko sesuo. 1941 su motina ir broliais ištremta į Raskazichos gyvenvietę (Altajaus kraštas), 1946 su jais pabėgo į Lietuvą. 1957 baigė Lietuvos konservatoriją (kurso vadovai R. Senkutė, J. Gustaitis, S. Čaikauskas). 1956–62 Kapsuko dramos, 1965–66 Klaipėdos dramos, 1966–94 Šiaulių dramos teatro aktorė. Vadovavo Šiaulių miesto moksleivių namų dramos kolektyvui, Ventos gamybinio susivienijimo vaikų mėgėjiškam teatrui.
Svarbesni vaidmenys: Aldona (K. Binkio Atžalynas 1956, režisierius S. Čaikauskas), Lika (A. Arbuzovo Mano vargšas Maratas, režisierė N. Ogaj), Rautendelein (G. Hauptmanno Paskendęs varpas, abu 1968), Ledi Hef (J. Anouilh’aus Vagių balius 1971, abiejų režisierius M. Karklelis), Madona Paskua (C. Goldoni Kivirčai Kjodžoje), Skaitovė (Kaip žydėjimas vyšnios..., pagal S. Nėrį, abu 1974), Mara (P. Vaičiūno Prisikėlimas 1977), Olga Aleksejevna (M. Gorkio Vasarotojai 1978, visų režisierė A. Ragauskaitė), Donja Rosita, Ponsija (F. Garcíjos Lorcos Donja Rosita 1976, režisierius G. Padegimas, Bernardos Albos namai 1982, režisierius Uģis Brikmanis), Natalija Gavrilovna (V. Rozovo Kurtinio lizdas 1980, režisierė R. Steponavičiūtė), Domicelė (G. Mareckaitės Eglės namai 1984, režisierius S. Varnas), Malė (Reino Saluri Paskutinės dvi valandos, režisierius P. Pedajasas), Agota (A. Škėmos Žvakidė, abu 1988), Pulkininko našlė (J. Smuulio Pulkininko našlė, arba Gydytojai nieko neišmano 1990, abiejų režisierius G. Padegimas).
E. D. Cinauskaitė. Donjos Rositos vaidmuo (F. Garcíjos Lorcos Donja Rosita 1976, režisierius G. Padegimas, dailininkas Gunāras Zemgalis; Šiaulių dramos teatras)