Emilija Vileišienė

Vileišenė Emilija, Jasmantáitė 1861 01 13Kišiniovas 1935 08 26Vilnius (palaidota Rasų kapinėse), lietuvių visuomenės veikėja. J. Jašmanto sesuo, A. Vileišio žmona. Tėvo, Rusijos imperijos kariuomenės aukšto karininko, pastangomis 19 a. 8 dešimtmetyje mokėsi Sankt Peterburge Smolno kilmingų mergaičių institute. Jį baigusi apsigyveno pas brolį Joną, įsitraukė į Sankt Peterburgo lietuvių studentų visuomeninę veiklą, išmoko lietuvių kalbą, vaidino lietuviškuose spektakliuose, dainavo chore. Kelerius metus gyveno Kaukaze, kur J. Jašmantas ėjo finansų inspektoriaus pareigas. Grįžę į Sankt Peterburgą pasiekė, kad katalikų Šv. Kotrynos bažnyčioje būtų įvestos lietuviškos pamaldos, legalizuota Petrapilio labdaringoji lietuvių ir žemaičių draugystė (jos garbės pirmininku tapo J. Jašmantas). 1894 sunkiai susirgus broliui Emilija jį slaugė, lydėjo į Piatigorsko gydyklas. 1897 abu apsigyveno Vilniuje.

E. Vileišienė (sėdi dešinėje) su kitais Vilniaus dviklasės lietuvių mokyklos mokytojais ir mokinėmis (1914; Kauno miesto muziejus)

Nuo 1900 su vyru A. Vileišiu rengė pirmus slaptus Vilniaus lietuvių vakarus, rėmė kovą už lietuvių kalbos teises Vilniaus bažnyčiose. Viena aktyviausių Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijos narių. 1904 ėmė slaptai telkti Vilniaus lietuvių moksleivių kuopą (vėliau kuopą globojo F. Bortkevičienė ir G. Petkevičaitė-Bitė; 1911 persitvarkė į draugiją Aušrinė). Nuo 1907 aktyvi Lietuvių mokslo draugijos veikėja, nuo 1913 viena Vilniaus lietuvių tarnaičių Šv. Zitos draugijos vadovių, darbavosi plėtojant draugijos socialinę veiklą.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Vilnių užplūdus karo pabėgėliams (1915 02 jų buvo apie 15 000) viena Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šepti steigėjų, komiteto narė. Važinėjo po parapijas steigdama draugijos skyrius ir rinkdama aukas, organizavo prieglaudas. 1915 05 dalyvavo kunigaikštytės Tatjanos komiteto suvažiavime Sankt Peterburge, buvo pristatyta imperatorienei Aleksandrai. 1915 09 Vilniuje įsteigus lietuvių gimnaziją (vėliau Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija) E. Vileišienės pastangomis įkurtas bendrabutis, kuriame galėjo apsigyventi iš kaimo atvykę moksleiviai; nuo 1919 buvo bendrabučio vedėja. 1928 vyko į Jungtines Amerikos Valstijas rinkti aukų, 22 mėn. keliavo po Amerikos lietuvių kolonijas, pasakojo apie lietuvių padėtį lenkų okupuotame Vilniaus krašte.

-Jašmantaitė, -Jašmontaitė

L: J. Aničas Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai Vilnius 1999.

1277