Kusturica Emir (Emiras Kustùrica) 1954 11 24Sarajevas, kino režisierius, scenaristas, aktorius, muzikantas. Bosnis. 1977 baigė Menų akademijos Kino ir televizijos fakultetą (FAMU) Prahoje. 1978 debiutavo diplominiu trumpametražiu filmu Guernica. Pirmas ilgametražis vaidybinis filmas Ar prisimeni Doli Bel? (Sjećaš li se Dolly Bell? 1981) – lyriškas pasakojimas apie 7 dešimtmečio bosnių jaunimą – pelnė 4 Venecijos kino festivalio prizus. Filme Tėtė komandiruotėje (Otac na službenom putu 1985, Kanų kino festivalio prizai) vaiko akimis pašiepiamai vaizduojamas 6 dešimtmečio Jugoslavijos miestelio gyvenimas ir šalies politinė situacija su aliuzijomis į 9 dešimtmečio vidurį.
E. Kusturicos filmams būdinga temperamentinga, realistinė tikrovės interpretacija, magiškojo realizmo bruožai, juodasis humoras, Balkanų folkloro elementai, vaizdų eklektika. Visa tai atsiskleidė filme apie čigonų (romų) gyvenimą Namas kartuvėms (Dom za vešanje 1988, dažniau rodytas pavadinimu Čigonų metas, Kanų kino festivalio prizas 1989), jame derinama poetiškumas, realizmas, kriminaliniai tipažai ir erotika. Panašios stilistikos filme Juoda katytė, baltas katinas (Crna mačka, beli mačor 1998, Venecijos kino festivalio prizai, Lietuvoje rodytas pavadinimu Morčius, arba Katytė juoda, o katinas baltas) naudojami pasakų archetipai. 1993 Jungtinėse Amerikos Valstijose sukūrė filmą Arizonos sapnas (Arizona Dream, Berlyno kino festivalio prizas). Kilus bosnių ir serbų karui išvyko į Paryžių, vėliau persikėlė į Serbiją.
Emir Kusturica
Tragikomiškame, groteskiškame filme Pogrindis (Podzemlje 1995, Kanų kino festivalio prizas) atskleidė socialistinės visuomenės gyvenimo absurdiškumą. Juodojoje komedijoje Gyvenimas kaip stebuklas (Život je čudo 2004, Kanų kino festivalio prizas) bosnių ir serbų karo fone rutuliojami smulkūs kasdieniai konfliktai. Dar sukūrė komedijinę (Pažadėk man / Zavet 2007), romantinę (Paukščių taku / Na mlečnom putu 2016, Venecijos kino festivalio prizas, vaidino Kostą) dramas, dokumentinius muzikinius (Super 8 istorijos / Super 8 Priča 2001, apie grupę No Smoking Orchestra), biografinius (Maradona pagal Kusturicą / Maradona by Kusturica 2008, El Pepe. Unikalus gyvenimas / El Pepe: Una vida suprema 2018, Venecijos kino festivalio prizas) filmus. Savo ir kitų (Nejelis – Našlė iš Saint-Pierre’o salos 2000, režisierius Patrice’as Leconte’as) režisierių filmuose sukūrė apie 30 vaidmenų, parašė kino scenarijų, prodiusavo filmų. 2005 buvo Kanų kino festivalio žiuri pirmininkas. Viešai palaiko Rusijos valstybės politiką Ukrainos atžvilgiu.
Su folkroko grupe No Smoking Orchestra (nuo 1986 grojo bosine, nuo 1999 groja ritmine gitara; iki 1998 grupė veikė pavadinimu Zabranjeno Pušenje) sukūrė kai kurių savo filmų muziką, koncertavo Vilniuje (2005, 2011, 2015).
Apdovanojimai
Venecijos kino festivalio prizas (1981, 1998, 2016, 2018). Kanų kino festivalio prizas (1985, 1989, 1995, 2004). Berlyno kino festivalio prizas (1993). Prancūzijos Menų ir literatūros ordino komandoras (2007). Garbės legiono Kavalieriaus ordinas (2011). Italijos žvaigždės Komandoro ordinas (2014).
1863
2271