Andijevska Emma (ukr. Емма Андієвська; Ema Andijevskà) 1931 03 19Stalin (dabar Doneck), ukrainiečių rašytoja. 20 a. antros pusės viena žymiausių ukrainiečių poetinio modernizmo atstovų.
Biografija
1943 išvyko į Vokietiją. Gyveno Berlyne (britų okupacinėje zonoje), Mittenwaldo pabėgėlių stovykloje, Miunchene. 1957 baigė Laisvąjį ukrainiečių universitetą Miunchene (filologiją ir filosofiją). 1957–59 gyveno Niujorke. Grįžusi į Miuncheną iki 1995 dirbo Laisvosios Europos radijo radijo laidų Ukrainai skyriuje.
Kūryba
Išleido apie 25 poezijos rinkinius. Svarbiausi rinkiniai: Poezija (1951), Stabo gimimas (Narodžennja idola 1958), Dainos be žodžių (Pisni bez tekstu 1968), Mokslas apie žemę (Nauka pro zemlju 1975), Kavinė (Kavarnja 1983), Ženklai. Tarokas (Znaky. Tarok 1995). Poezijai būdinga siurrealizmo ir hermetizmo įtaka, filosofinės, dvasinės, mistinės temos, savitas meninių vaizdinių pasaulis, subtilus humoras, gausus žodynas. Modifikavo klasikinio soneto formą, grįsdama ją disonansais, neįprastu priebalsiniu rimavimu ir tolimomis prasmės asociacijomis. Parašė romanų (Herostratai 1971, papildytas leidimas 2009, Romanas apie gerą žmogų / Roman pro dobru ljudynu 1973, Romanas apie žmogaus paskirtį / Roman pro ljuds’ke pryznačennja 1982), trumposios prozos (rinkiniai Kelionė / Podorož 1955, Džalapita 1962, Pasakos / Kazky, Galvos problema / Problema holovy, abu 2000). Prozai būdingas filosofiškumas, fantastiniai motyvai, joje kalbama apie ukrainiečių išeivių likimą, ryšku antiimperinio protesto motyvai; plėtojo nelinijinio, vadinamojo apskritojo, laiko teoriją – per specifinę sakinio struktūrą, šalutiniuose sakiniuose išskleidžiant skirtingus laiko sluoksnius.
1551