Lévinas Emmanuel (Emanuelis Lèvinas) 1906 01 12Kaunas 1995 12 25Paryžius, prancūzų filosofas, religinis mąstytojas. E. Husserlio ir M. Heideggerio mokinys. Dr. (1930).
Biografijos faktai
Nuo 1923 studijavo filosofiją Strasbūro, 1928–29 – Fribūro universitete. Per II pasaulinį karą kalėjo prancūzų karo belaisvių stovykloje Vokietijoje; Kaune likę jo tėvai ir broliai nužudyti. Pokario metais studijavo Talmudą. 1946–63 Rytų žydų pedagoginės mokyklos (L’École Normale Israélite Orientale) Paryžiuje direktorius. 1947 J. Wahlio filosofijos kolegijoje skaitė paskaitas apie laiką ir kitybę. Nuo 1957 kasmet dalyvaudavo žydų intelektualų kolokviumuose. Nuo 1963 dėstė Poitiers, nuo 1967 Nanterre’o universitete, 1973–76 – Sorbonoje.
Filosofinės kūrybos bruožai
E. Lévino kūrybai turėjo įtakos E. Husserlio, M. Heideggerio filosofija, Biblija, Kabala, rusų literatūros klasikai.Vienas fenomenologijos populiarintojų Prancūzijoje. Iš fenomenologinės filosofijos pozicijų siekė atskleisti etinio santykio prasmę. Pabrėždamas kitybės ir transcendencijos problemas ginčijo E. Husserlio intencionalumo sampratą ir M. Heideggerio egzistencijos (vok. Dasein) interpretaciją, kėlė fenomenologijos ribų klausimą. Studijose Pabėgimas (De l’évasion 1935), Nuo egzistencijos prie egzistuojančiojo (De l’existence à l’existant 1947), Laikas ir kitas (Le Temps et l’autre 1947, lietuvių kalba 2017) analizavo intencionalumo struktūra neaprašomus fenomenus. Pabrėžė nuovargio, nemigos, tingulio fenomenuose slypintį beasmeniškumą, būties keliamą siaubą, kurį įvardijo tai yra (pranc. il y a) sąvoka, t. p. mirties, tėvystės ir erotiškumo fenomenuose aptinkamą kitybę ir transcendenciją.
Emmanuel Lévinas
„Totalybė ir begalybė“
Ontologinei problematikai skirtame veikale Totalybė ir begalybė (Totalité et Infini 1961) remdamasis Platono teiginiu, esą gėris pranoksta būtį, t. p. F. Rosenzweigo atlikta totalybės idėjos (ji būdinga tradiciniam filosofiniam mąstymui, kuris siekia kurti viską apimančias filosofines sistemas) kritika E. Lévinas Vakarų filosofijoje vyraujančią ontologiją siekė pakeisti etika. Totalybės idėjai priešpriešino santykyje su kitu asmeniu aptinkamą begalybės idėją. Totalybės ir begalybės priešprieša įgyvendinama ne teoriniu lygmeniu, o pačia egzistavimo konkretybe kaip reikmės (pranc. besoin) ir geismo (pranc. désir) priešprieša. Reikmė numato įsisavinimo ir patenkinimo galimybę, o geismas negali būti pasotintas, jis minta savo paties alkiu ir didėja tenkinamas; tuo jis panašus į mąstymą. Geismas būdingas santykiui su kitu asmeniu: iš buvimo kito akivaizdoje kylantis įsipareigojimas kitam neribotas ir nepasotinamas, nes etinis santykis yra asimetriškas. Abipusę įsipareigojimų sistemą E. Lévinas vadino teisingumu, nes čia atsiranda trečiojo asmens, arba neutralaus proto, pozicija. Atsakomybės už kitą patirtis yra pirmapradė ir besąlygiška, bet žmonių daugybės, gyvenimo visuomenėje faktas lemia būtinybę lyginti ir skaičiuoti, t. y. teisingumo būtinybę.
Kiti filosofijos veikalai
Veikale Kitaip negu būtis, arba Anapus esmės (Autrement qu’être ou au-delà deléssence 1974) tyrinėjo aš sampratą ne neigdamas subjekto substanciškumą (kaip M. Heideggeris), o pačiame aš aptikdamas kitybę, atskleisdamas subjektyvybę kaip buvimą įkaitu, kaip buvimą kitam.
Vėlesniuose veikaluose (Apie Dievą, ateinantį į mąstymą / De Dieu qui vient à l’idée 1982, lietuvių kalba 2001) santykį su Dievu bandė mąstyti per santykio su kitu žmogumi konkretumą ir laiko diachroniją (dvilaikiškumą) – santykyje su kitu niekada nesame tame pačiame laike, kaip ir jis – kitas į mus kreipiasi kaip nenumatoma ateitis arba dabartimi nebuvusi praeitis.
Judaizmo klausimai
Judaizmo problemoms skirtuose religiniuose veikaluose Sunki laisvė (Difficile Liberté 1963), Keturios paskaitos apie Talmudą (Quatre lectures talmudiques 1968), Nuo sakralumo prie šventybės: Penkios naujos paskaitos apie Talmudą (Du sacré au saint: Cinq nouvelles lectures talmudiques 1977), Tautų valandą (A l’heure des nations 1988) siekė senovės žydų išmintį perteikti, E. Lévino manymu, universalia vakarietiška kalba, kuriai pradžią davė senovės graikų kultūra. Ryšku ir priešingos tendencijos: išrinktumo, persekiojimo, įkaito sąvokos iš E. Lévino religinių tekstų perėjo į filosofinius.
Filosofijos įtaka
E. Lévino filosofija padarė didelę įtaką šiuolaikiniam filosofiniam ir teologiniam (J.-L. Marionui, g. 1946) mąstymui. Su juo polemizavo J. Derrida, L. Irigaray, P. Ricœuras, G. Vattimo ir kiti.
E. Lévinas lietuvių kalba
Lietuvių kalba E. Lévinas parašė straipsnį Dvasiškumo supratimas prancūzų ir vokiečių kultūroje (išspausdintas žurnale Vairas 1933). Lietuvių kalba 1994 dar išleista jo interviu knyga Etika ir begalybė (Éthique et Infini 1982), paskelbta straipsnių, veikalų fragmentų.
Atminimo įamžinimas
2018 Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurtas Emmanuelio Lévino centras.
L: Logos: Skiriama Emmanueliui Levinui 2005 nr. 40; J. Derrida L’Écriture et la différence Paris 1967; Re-reading Levinas Bloomington 1991; A. Peperzak To the Other West Lafayette 1993; J. Lewelyn Levinas: The Genealogy of Ethics New York 1995.
1780