Charpentier Emmanuelle Marie (Emanuelė Mari Šarpantj) 1968 12 11Juvisy-sur-Orge (Essonne’o departamentas), prancūzų mikrobiologė, genetikė ir biochemikė. Viena iš genomo redagavimo CRISPR‑Cas technologijos kūrėjų. Dr. (1995). Vokietijos gamtos mokslų akademijos Leopoldina (2015), Prancūzijos mokslų akademijos (2017), Amerikos menų ir mokslų akademijos (2023) narė, Švedijos karališkosios mokslų akademijos (2015), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (2017), Londono karališkosios draugijos (2024) užsienio narė. Kembridžo, Mančesterio ir kitų universitetų garbės daktarė.
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1986–92 studijavo biologiją, mikrobiologiją ir genetiką Pierre ir Marie Curie universitete Paryžiuje (dabar Sorbonos universiteto fakultetas), 1992–95 – Pasteuro instituto aspirantūroje. 1996 išvyko į Niujorką, dirbo Rockefellerio universitete, 1997–99 Niujorko universiteto Medicinos centre, 1999–2002 Skirballo institute Niujorke ir Šv. Judo vaikų tyrimų ligoninėje Memphyje. 2002 grįžo į Europą, dėstė ir vadovavo laboratorijoms Vienos universitete, 2004–09 Vienos medicinos universitete. 2009–17 dėstė Umeå universitete Švedijoje (iki 2013 docentė, 2014–17 kviestinė profesorė), Molekulinės infekcinės medicinos laboratorijoje įkūrė naują darbo grupę ir jai iki 2014 vadovavo. 2013–15 Hanoverio medicinos aukštosios mokyklos profesorė ir Helmholtzo infekcijų tyrimų centro Braunschweige Infekcijų valdymo skyriaus vadovė.
Emmanuelle Marie Charpentier
A. von Humboldto fondo profesorė (2014). 2015–18 M. Planco draugijos Infekcinės biologijos instituto Berlyne Infekcinės biologijos reguliavimo departamento direktorė ir profesorė. Nuo 2018 Maxo Plancko patogenų mokslinių tyrimų centro Berlyne steigėja ir direktorė.
Mokslinė veikla
Mokslinio darbo sritys – infekcinių procesų reguliavimo mechanizmai, patogeninių bakterijų imunitetas. Tyrė bakterijų gebėjimą apsiginti nuo svetimos deoksiribonukleorūgšties (DNR), prasiskverbusios (pvz., su bakteriofagu) į bakterijos ląstelę. 2004 atrado ribonukleorūgšties (RNR) molekulę, dalyvaujančią patogeninės bakterijos Streptococcus pyogenes virulentiškumo veiksnių sintezės reguliavime. Vėliau savo darbais įrodė, kad ši transaktyvuojanti crRNR (tracrRNR) yra bakterijos imuninės sistemos CRISPR‑Cas dalis, kuri sunaikina virusus sukarpydama jų DNR grandines. 2012 su J. A. Doudna sukūrė genų redagavimo molekulinį įrankį – CRISPR‑Cas9 sistemą, kurį naudojant galima karpyti ir keisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR molekules. E. M. Charpentier vardu pavadintas asteroidas nr. 71 555.
Apdovanojimai
Kanados Gairdnerio tarptautinis apdovanojimas (su J. A. Doudna, Fengu Zhangu, 2016), Kavli premija (su J. A. Doudna, V. Šikšniu, 2018), Wolfo premija (su J. A. Doudna, 2020), Nobelio chemijos premija (su J. A. Doudna, 2020).