empãtija (gr. empatheia – stipri aistra, įsijautimas), supratimo rūšis; įsijautimas į kito žmogaus emocinę būseną. Skiriama emocinė empatija (projekcija ir kito žmogaus motorinių reakcijų bei afektinės raiškos mėgdžiojimas), kognityvi empatija (skatinama intelektinių procesų – lyginimas, analogija ir kita) ir predikcinė empatija (gebėjimas numatyti kito žmogaus emocijas ir elgesį tam tikrose situacijose). Ypatingos empatijos formos: atjauta (tų pačių emocinių būsenų, kurias patiria kitas žmogus, išgyvenimas susitapatinant su juo) ir užuojauta (individo išgyvenimas dėl kito jausmų). Empatija skiriasi nuo kitų supratimo rūšių (decentracijos – gebėjimo suvokti kito žmogaus požiūrį, susitapatinimo ir kita). Būdinga silpna refleksija ir apsiribojimas tiesiogine emocine patirtimi. Empatijai turi reikšmės patirtis. Empatiją lengviau ir greičiau patiria nerimastingi žmonės, ypač kai jų ir kitų žmonių emocinės ir elgesio reakcijos yra panašios. Empatijos sąvoką pirmasis pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas E. B. Titcheneris (1897–1927).
318