Empedoklis
Empedòklis (Empedoklēs) apie 483 pr. Kr.Akragantas (dab. Agrigento, Sicilija) 430–420 pr. Kr.Peloponesas, senovės graikų filosofas. Demokratijos šalininkas.
Gamtamokslinės idėjos
Susiejęs Parmenido ir Herakleito filosofines pažiūras sukūrė pirmą pliuralistinę medžiagos teoriją. Atskyrė jėgą nuo medžiagos. Teigė, kad pasaulis sudarytas iš 4 elementų – vandens, žemės, oro ir ugnies, kurie iš pradžių buvo susijungę, o dėl pasaulį valdančių jėgų – traukos (meilė) ir atostūmio (neapykanta) – atsiskyrė ir taip susikūrė pasaulis. Nuolat jungdamiesi ir skaidydamiesi elementai sudaro daiktus. Pastarųjų pastovūs dėmenys, anot Empedoklio, nekinta, kinta tik deriniai, iš kurių sudaryti daiktai randasi ir nyksta. Teigė, kad elementai susideda iš skirtingų medžiagų ir turi kitokią būseną – ugnies, kietą, skystą, dujinę.
Aiškino biologijos reiškinius. Organinių būtybių atsiradimą laikė atsitiktiniu.
Suvokimo teorija
Sukūrė suvokimo teoriją, pagal kurią, suvokimas galimas tik esant tiesioginiam suvokimo organo sąlyčiui su suvokiamu daiktu (šios prielaidos pagrindu vėliau suformuluotas teiginys, kad suvokimas priklauso nuo organo sandaros).
Veikalai
Veikalai: Apie gamtą (Peri physeos), Apsivalymai (Katharmoi, abiejų fragmentai lietuvių kalba 1977).