aliejaus ir vandens emulsija
emùlsija (pranc. émulsion < lot. emulgeo – išmelžiu), dvifazė dispersinė sistema, susidedanti bent iš dviejų nemaišių skysčių: vienas skystis (dispersinė fazė) yra pasiskirstęs kitame (dispersinėje terpėje) smulkiais (1,01–10 µm) lašeliais. Dažniausios emulsijos, kurių viena fazių yra vanduo. Emulsijos yra natūralios, arba gamtinės (pvz., pienas, tulžies rūgštys – riebalų, stabilizuotų baltymais, daugiausia kazeinu, lipoproteinais ir fosfolipidais, lašeliai vandenyje, natūralusis lateksas), ir dirbtinės (majonezas, valgomieji ledai, kremai, losjonai, lakai, metalų apdirbimo ir aušinimo skysčiai, kai kurie dažai, vaistai). Emulsija susidaro arba sudaroma emulsavimo (kondensuojantis ir išsiskiriant naujai fazei iš vienalyčio tirpalo) arba dispergavimo būdu (vienai fazei pasiskirstant kitoje).
Dispergavimas gali vykti savaime (pvz., biologinių procesų, medžiagų apykaitos metu) arba sukeliamas mechaniškai (ultragarsiniu vibratoriumi, koloidiniu malūnu, maišytuvu ir kita). Emulsijos tuo stabilesnės, kuo smulkesni pakibusio skysčio lašeliai, kuo mažesnis fazių skiriamojo paviršiaus įtempis, kuo mažesnis emulsiją sudarančių skysčių tankio skirtumas, kuo klampesnė dispersinė terpė. Emulsijos stabilumas padidėja į ją pridėjus emulsiklių, sumažinus lašelių dydį, emulsiją homogenizuojant arba pridėjus medžiagų, mažinančių dispersinės terpės ir dispersinės fazės tankio skirtumą. Emulsijos gali būti skysčio, pastos, gelio pavidalo. Emulsijos klampa beveik tokia pat kaip dispersinės fazės, ją galima padidinti pridedant kietinamųjų arba gelinamųjų medžiagų (pvz., metilceliuliozės, sakų ir kitų). Emulsijos suardomos (deemulgavimas) arba suyra, kai dispersinės fazės lašeliai (globulės) aglomeruoja ir koalescuoja – atsiskiria dvi skystosios fazės. Deemulgavimas vyksta pridėjus medžiagų (vandens arba kitų tirpiklių), ardančių emulsiklį, mažinančių emulsijos klampą, centrifuguojant, ultrafiltruojant arba naudojant atrankiąsias membranas.
2476