emỹras (< arab.), kai kurių musulmonų šalių valdovų ar jų sūnų titulas, atitinkantis kunigaikščio titulą. Iki islamo įsigalėjimo (7 amžiuje) arabų šalyse emyrais buvo vadinami karvedžiai, provincijų valdytojai (kalifų vasalai, faktiškai valdę savarankiškai). Abasidų dinastijos valdomame Kalifate (749–1258) emyrų valdžia buvo apribota. Iki 20 amžiaus 3 dešimtmečio emyrais titulavosi Bucharos, iki 1929 – Afganistano valdovai.
2271