encefaltas (encephalitis < gr. enkephalos – galvos smegenys), galvos smegenų uždegimas. Encefalitą dažniausiai sukelia virusai ir bakterijos, rečiau parazitai ir grybeliai (asmenims, kurių nusilpęs imunitetas).
virusinis encefalitas, kai virusais užkrėstos smegenų ląstelės (3D vaizdas)
Skiriamas pirminis ir antrinis encefalitai. Pirminiu ūminiu encefalitu (pvz., erkiniu encefalitu, enterovirusų sukeltu encefalitu), susergama, kai neurotropinis virusas tiesiogiai pažeidžia galvos smegenis, antrinis ūminis parainfekcinis encefalitas komplikuoja virusinę ar bakterinę infekciją (paprastosios pūslelinės, vėjaraupių, tymų, raudonukės, gripo virusų, meningokokų, tuberkuliozės mikobakterijų sukeltas encefalitas), poinfekciniu ar povakcininiu encefalitu susergama jau sveikstant po virusinės ligos arba po vakcinacijos. Labai reti poūmiai antriniai encefalitai, kuriais susergama po kelių mėnesių ar metų po viruso (tymų ar raudonukės) patekimo į organizmą. Encefalitui būdingi bendri infekcijos (karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, sąnarių skausmas), bendri galvos smegenų pakenkimo (galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas, traukuliai) ir židininiai (dažniausiai sukėlėjui specifiniai) simptomai.
Sergant encefalitu tiriamas smegenų skystis: nustatomas saikingai padidėjęs baltymo ir ląstelių kiekis, virusologiniais tyrimais aptinkamas pats sukėlėjas, o serologiniais – antikūnai prieš jį. Tiriant radiologiškai randami galvos smegenų pakitimai. Gydymas simptominis: mažinamas smegenų pabrinkimas, slopinami traukuliai, skausmas. Bakterijų, parazitų, herpesvirusų sukeltas encefalitas gydomas pagal sukėlėją.
2695