encefalopãtija (encephalopathia < gr. enkephalos – galvos smegenys + pathos – liga), difuzinis galvos smegenų funkcijos sutrikimas, kurį gali sukelti toksiniai, metaboliniai, hipoksiniai veiksniai, arterinė hipertenzija, AIDS, spindulinis gydymas, prionai. Encefalopatija gali būti ir sudedamoji kai kurių įgimtų sindromų dalis. Encefalopatijai būdingi įvairūs neurologiniai sindromai: sąmonės sutrikimas ar praradimas, kuris gali būti staigus (ūminė hipertenzinė, hipoksinė encefalopatija), poūmis (daugelis toksinių, metabolinių encefalopatijų) ar lėtinis (vėlyvoji spindulinė encefalopatija, AIDS encefalopatija, spongiforminė encefalopatija), traukulinis sindromas, įvairios hiperkinezės, būdingos metabolinių encefalopatijų ankstyvosioms stadijoms, ataksinis sindromas (spongiforminės encefalopatijos), demencija (visos poūmės ir lėtinės encefalopatijos), autonominė disfunkcija. Galimi ir židininiai neurologiniai simptomai. Pagrindinės kamieno funkcijos (vyzdžių reakcija į šviesą, akių obuolių judesiai, kvėpavimas) dažniausiai ilgai lieka nesutrikusios. Specifinio neurologinio gydymo nėra. Svarbu kuo anksčiau nustatyti ir gydyti encefalopatiją sukėlusią priežastį.
2695