endocitòzė (gr. endon – viduje + kytos – ląstelė), procesas, kai į ląstelę įlinkusi plazminė membrana apgaubia išorėje esančios terpės dalį, suformuoja pūslelę ir įtraukia ją į ląstelės vidų. Skiriami 3 endocitozės tipai: pinocitozė (būdinga beveik visoms ląstelėms; susidaro mažos pūslelės su skysčiu), fagocitozė (būdinga neutrofilams, makrofagams, ameboms; susidaro pūslelės su kietomis dalelėmis) ir receptorinė endocitozė (būdinga visoms eukariotinėms ląstelėms). Receptorinės endocitozės būdu medžiaga prisijungia prie tam tikrų plazminės membranos išorėje esančių receptorių ir toje vietoje iš vidinės ląstelės pusės susiformuoja iš baltymo klatrino sudarytas dangalas. Susidaro klatrinu padengta pūslelė, kuri patenka į ląstelės vidų. Endocitozinės pūslelės dažniausiai susilieja su lizosomomis. Šiuo būdu į ląstelę patenka cholesterolis, hormonai.
1316