endokarditas

endokardtas (endocarditis < endocardium – vidinis širdies dangalas), širdies vidinio dangalo (endokardo) uždegimas. Paprastai būna kartu su širdies raumens uždegimu – miokarditu. Dažniausia endokardito priežastis – reumatas, kuris pažeidžia širdies vožtuvų endokardą. Tokiems ligoniams labai dažnai atsiranda širdies yda. Ypač sunkiai sergama ūminiu ir poūmiu sepsiniu endokarditu, kurį sukelia bakterijos (streptokokai, stafilokokai, enterokokai) ir grybeliai. Daugiausia pažeidžiami širdies vožtuvai: čia vyksta nekrozė, jie išopėja. Ant pažeistų vožtuvų susidaro trombų, kurie gali atitrūkti, užkimšti smegenų, inkstų, blužnies arterijas ir sukelti šių organų infarktą. Gana dažnai endokarditas būdingas raudonajai vilkligei; tuomet pažeidžiamas širdies skilvelių sienelių endokardas; širdies ydų dažn. nepasitaiko. Endokarditas gali kilti ir po miokardo infarkto, širdies traumos (kateterizuojant širdies ertmes), kitos sunkios ligos išsekintam ligoniui. Kartais pasitaiko įgimtas endokarditas. Ligoniui būna pagrindinių ligos (pvz., reumato) arba kitos kilmės uždegimo požymių (krečia šaltis, pakyla temperatūra, prakaituojama, būna silpna). Širdies negalavimo požymių gali ir nebūti; kartais ligonis dūsta, jam tinsta kojos, krūtinėje atsiranda nemalonių pojūčių. Tiriant ligonį gali būti girdimi širdies ūžesiai. Gydymas priklauso nuo endokarditą sukėlusios priežasties.