endokrinològija (endo… + gr. krinō – išskiriu + logos – mokslas), biomedicininių mokslų šaka, tirianti belatakių liaukų struktūrą, jų funkcijas, išskiriamus hormonus, veikimo ir reguliavimo mechanizmus. Skiriama eksperimentinė endokrinologija (tiria liaukų raidą, struktūrą ir funkcijas, hormonų fiziologinę reikšmę žmogaus ir gyvūno organizmui), klinikinė endokrinologija (tiria ligas, kurios kyla dėl liaukų veiklos sutrikimų, hormonų preparatų vartojimą ligoms gydyti) ir biotechnologinė endokrinologija.
Pasaulyje
1849 A. Bertoldas (Vokietija) eksperimentais įrodė, kad lytinės liaukos gamina į kraują išsiskiriančią medžiagą. C. Bernard’as (Prancūzija) 1855 nustatė, kad kepenys sintetina glikogeną, ir eksperimentais įrodė kepenų gebėjimą glikogeną paversti gliukoze. Buvo aprašytos ligos, kurios kyla dėl skydliaukės (K. A. Basedowas, Vokietija, 1840) ir antinksčių (T. Addisonas, Didžioji Britanija, 1855) veiklos sutrikimų. O. Minkowskis (Vokietija) 1889 nustatė, kad kasa gamina antidiabetinę medžiagą; jo darbai padėjo atrasti insuliną.
20 a. pradžios tyrimais, šalinant ar persodinant belatakes liaukas, buvo nustatyta jų svarba organizmui ir tarpusavio ryšiai. E. Starlingas (Didžioji Britanija) 1905 pirmasis pavartojo hormono terminą. Ypač reikšmingas grynų hormonų išskyrimas: adrenalino (1901), insulino (1921), tiroksino (1926), progesterono (1934), augimo hormono (1944). Žmogaus hipotalamo baltyminius hormonus 20 a. 7–8 dešimtmetyje tyrė A. V. Schally (Jungtinės Amerikos Valstijos).
21 a. pradžioje pradėta taikyti daug naujų tyrimo metodų, išplėtoti hormonų sintezės ląstelėse ir jų veikimo mechanizmų, belatakių liaukų veiklos reguliavimo tyrimai.
Lietuvoje
Tiriama belatakių liaukų struktūra ir jos pokyčiai sergant įvairiomis ligomis, hormonų reikšmė reumatinių ligų gydymui, belatakių liaukų veiklos ypatumai gyvūnų augimo metu ir jų reikšmė adaptacijai. Eksperimentinės endokrinologijos srityje pasižymėjo V. Lašas, K. Lederis, V. Astrauskas, L. Lašas. Klinikinės endokrinologijos pradmenų randama L. Lobenveino, J. Franko darbuose, vėliau šias problemas nagrinėjo J. Lašienė, E. Stalioraitytė, V. Girdzijauskas, J. Kiauleikis, J. Danys, A. Norkus, D. Lašienė, J. S. Danilevičius. Biotechnologinės endokrinologijos pradžia susijusi su H. Hagedorno, kuris 1936 Kaune pradėjo gaminti insuliną, tyrimais. 21 a. biotechnologiniai endokrinologijos tyrimai daugiausia atliekami Endokrinologijos institute ir Endokrininių preparatų gamykloje, Fermente, Biotechnoje (P. Guzevičius, L. Lašas, A. Gendrolis, R. Ošlapas, A. Janulaitis, V. A. Bumelis). Nuo 1992 Kauno medicinos universitetas Endokrinologijos institutas leidžia žurnalą Lietuvos endokrinologija. 1962 įkurta Lietuvos endokrinologų draugija.
1187