endoplãzminis tiñklas, eukariotinės ląstelės organelė. Yra visų ląstelių endoplazmoje (išskyrus žinduolių eritrocitus). Endoplazminį tinklą sudaro membrana apsuptos plokščios cisternos, šakoti kanalai ir pūslelės. Endoplazminio tinklo membranų storis 5–6 nm, ertmės tarp membranų plotis – 70–500 nm. Sandaros ypatumai priklauso nuo ląstelės diferenciacijos, funkcinio aktyvumo, ląstelės ciklo fazės. Skiriamos 2 endoplazminio tinklo sritys: šiurkštusis endoplazminis tinklas, kuris ant išorinio membranų paviršiaus turi ribosomų, ir lygusis endoplazminis tinklas – be ribosomų. Šiurkštusis endoplazminis tinklas gamina sekrecinius ir lizosomų baltymus, lygusis endoplazminis tinklas gamina ir perneša riebalų rūgštis, lipidus ir steroidus, gamina ir skaido glikogeną, neutralizuoja toksines medžiagas (etanolį, liuminalį, kodeiną). Iš endoplazminio tinklo pagamintos medžiagos pūslelėmis pernešamos į Golgi kompleksą. Ruožuotųjų raumenų endoplazminis tinklas, vadinamasis sarkoplazminis tinklas, kaupia ir išskiria į citozolį kalcio jonus (Ca2+), nuo kurių koncentracijos priklauso miofibrilių susitraukimas. Atrado ir endoplazminiu tinklu pavadino 1945 K. Porteris (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir A. Claude’as (Belgija).
1316