endoskòpija (endo… + gr. skopeō – žiūriu, stebiu), tuščiavidurio organo arba kūno ertmės apžiūra. Daroma endoskopu – vamzdelio pavidalo prietaisu, turinčiu optinę sistemą ir šviesos šaltinį. Ilgą laiką buvo naudojamas nelankstus metalinis endoskopas. Ypač plačiai endoskopija pradėta taikyti 20 a. 6 dešimtmetyje sukūrus lankstų endoskopą (fibroskopą), kurį sudaro stiklo skaidulų šviesolaidis ir fotokamera. Tiriant virškinamąjį traktą atliekama stemplės (ezofagoskopija), skrandžio (gastroskopija), dvylikapirštės žarnos (duodenoskopija), gaubtinės storosios žarnos (kolonoskopija), tiesiosios žarnos (rektoskopija), bendrojo tulžies latako (choledochoskopija) apžiūra. Tiriant krūtinės ląstos organus atliekama bronchų ir trachėjos (bronchoskopija), krūtinplėvės ertmės (torakoskopija), tarpuplaučio (mediastinoskopija) apžiūra. Apžiūrima šlapimo pūslė (cistoskopija), šlaplė (uretroskopija), inksto geldelės (nefroskopija), gimda (histeroskopija). Endoskopu apžiūrima pilvo (laparoskopija), sąnario (artroskopija), kraujagyslės (angioskopija) ertmė. Apžiūrima tiriamojo organo gleivinė, prireikus matomas vaizdas nufotografuojamas, gali būti paimama medžiagos histologiniam, citologiniam tyrimui, stabdomas kraujavimas iš organo, šalinamas navikas, ištraukiami svetimkūniai, įstrigę akmenys, suleidžiama vaistų.
66