endospèrmas (endo… + gr. sperma – sėkla), augalų sėklų maitinamasis audinys. Pušūnų endospermas susidaro dar iki apvaisinimo iš gemalo maišelio (megasporos). Iš pradžių būna haploidinis ir vadinamas pušūnų polaiškiu (moteriškuoju gametofitu). Iš kai kurių endospermo ląstelių susidaro archegonės. Magnolijainių endospermas sudarytas iš triploidinių ląstelių, nes susidaro po dvigubo apvaisinimo, kai haploidinis spermis susilieja su diploidine gemalo maišelio ląstele. Kaupia krakmolą, aliejų, baltymus, hemiceliuliozę ir kitas gemalui maitinti skirtas maisto medžiagas. Dygstant, kai sėkla išbrinksta, jas skaido fermentai ir siurbia gemalas. Subrendusiose sėklose endospermą turi apie 85 % magnolijainių. Didžiausią endospermą turi miglinių, magnolinių, vėdryninių, aguoninių, bulvinių, rūgtinių, salierinių šeimų augalai. Kai kurių augalų (pupinių, dedešvinių šeimų) maisto medžiagos sukauptos sėklaskiltėse, nes bręstančios sėklos iš endospermo siurbia visas maisto medžiagas. Kokosų endospermo dalis skysta ir vadinama kokosų pienu. Gegužraibinių ir kai kurių kitų šeimų augalų endospermas nesusidaro, nes miršta triploidinis branduolys.
1316