Endriejãvo kalvãgūbris, kalvotas ruožas Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, skiriantis Pajūrio žemumą nuo Rietavo lygumos. Tęsiasi apie 30 km iš šiaurės į pietus nuo Minijos per Kulius, Endriejavą, Pajūralį iki Jūros upės vingio ties Šilale. Skiria Jūros ir Veiviržo baseinus. Didžiausias aukštis 148,3 m (Žvaginių kalnas). Plotis iki 5 kilometrų. Endriejavo kalvagūbrio pietinis tęsinys – Vilkyškių kalvagūbris.
Endriejavo kalvagūbrį sudaro kelios lygiagrečios moreninių kalvų grandinės. Kalvos pailgos, nuolaidžiais šlaitais, susidariusios iš mažai riedulingo priesmėlio, kurį dengia moreninis priemolis. Tarp kalvų – pelkėti įlomiai. Endriejavo kalvagūbris susidarė ledyno pakraštyje susitvenkusiuose vandenyse.
Endriejavo kalvagūbris yra pirmoji kliūtis nuo jūros pažeme slenkančioms oro masėms, todėl ties juo metinis kritulių kiekis didžiausias Lietuvoje (daugiau kaip 800 mm).