energètika ir termoinžinèrija Lietuvojè, energijos (energetinių išteklių) ir įvairių energijos rūšių gamybos bei tyrimo būdai.
Energetikos mokslas iki 1949 metų
Energetikos mokslo ištakos sietinos su 1922 įkurtu Lietuvos universitetu (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas). Jo Technikos fakultete pradėti rengti inžinieriai energetikai. 1922 įsteigta Elektrotechnikos (1924–30 – Elektromechanikos) katedra ir laboratorija, kurioms iki 1936 vadovavo inžinierius elektrotechnikas J. Šliogeris, nuo 1936 – Aleksandras Putrimas. L. Kaulakis pirmasis iš elektrotechnikų 1928 apgynė diplominį projektą (Hidroelektrinė Vilkmergėje ant Šventosios; vadovas – inžinierius elektrotechnikas Artūras Langė), vėliau inžinieriais elektrotechnikais tapo V. Babilius (1932), Pranas Drąsutis (1933), Jonas Stanaitis (1935), Antanas Gruodis (1936), Jurgis Kaunas (1937), J. Linkaitis (1941), Jurgis Zdanys (1943) ir kiti, hidrotechnikais – Juozas Losinskis, Kazys Rimkus, J. V. Danys. L. Kaulakis daug nuveikė organizuodamas elektrotechnikos inžinierių rengimą, kurdamas lietuviškąją elektrotechnikos terminiją, pradėjo elektros energetikos mokslinius tyrimus. 1928 Kauno aukštosios technikos mokyklos dėstytojas Bronius Garšva parengė programinį memorandumą Elektrifikacija ir Lietuvos tautinis progresas; iškėlė idėją įsteigti elektrifikavimo komitetą, kuris parengtų šalies elektrifikavimo planą. Susisiekimo ministro inžinieriaus J. Stanišauskio iniciatyva 1936 02 15 įsteigtas 10 žinybų jungiantis Energijos komitetas, turintis tirti Lietuvos energijos išteklius (vietinio kuro, vandens energijos ir kitus), statybinių medžiagų ir žemės gelmių turtus, svarstyti šių išteklių naudojimo galimybes, racionalumą, gamybos būdus ir valdymą. Racionaliai naudojant vietinius energijos išteklius to meto ūkio sąlygomis buvo galima ilgą laiką plėtoti energetiką ir atsisakyti didelės dalies daug kainuojančio importuojamo kuro. Siekdama tinkamai išanalizuoti keliamas problemas Energijos komiteto sudaryta Elektros komisija (Pranas Drąsutis, L. Kaulakis, Aleksandras Putrimas, Aleksandras Mačiūnas, J. Avižonis, A. Banėnas ir kiti) nuo 1937 tyrė Lietuvos elektros ūkį, rengė elektros energijos ateities poreikių prognozes, nagrinėjo racionalius vartotojų aprūpinimo elektra būdus, formavo teisinius elektros ūkio kūrimo, jo funkcionavimo ir valdymo pagrindus. Surinkta, susisteminta ir išanalizuota visa medžiaga apie šalies elektrines, sudaryta išsami viso elektros ūkio apžvalga. Remiantis šiais duomenimis bandyta sukurti Lietuvos elektrifikavimo projektą. 1940 Elektros komisija nustatė Lietuvos elektrifikavimo plano metmenis iki 1950 metų. Šis planas tapo pagrindu vėliau rengiamoms šalies aukštosios įtampos elektros tinklų schemoms. Energijos komiteto Ekonomikos komisija (vadovas A. Rimka) tyrė energetikos ūkio kūrimo ir plėtros ekonomikos bazę, sudarinėjo, tobulino projektų finansavimo pagrindų variantus, nagrinėjo ekonomikos efektyvumo klausimus. Energijos komiteto nariai dalyvavo tarptautinėse energetikos organizacijose, jų rengiamose konferencijose ir kituose renginiuose, susipažino su svarbiausiais kitų šalių energetikos klausimais, energetikos ūkio organizavimu ir patirtimi, naujais technikos įrenginiais ir technologijomis. Dalyvauta Pasaulio energetikos tarybos III konferencijoje, kuri 1936 įvyko Vašingtone, t. p. 1937 Paryžiuje įvykusioje XI tarptautinėje didžiųjų elektros tinklų (CIGRE) konferencijoje. Nemažai energetikos specialistų, pasitraukusių į Vakarus dėl SSRS okupacijos, brandino išlaisvintos Lietuvos ūkio atkūrimo mintis – 1945 07 05 Würzburgo pabėgėlių stovykloje (Vokietija) įvykusioje atkuriamojoje konferencijoje buvo sudaryta Lietuvos ūkio technikinio atstatymo komisija (pirmininkas P. Karvelis). 1946 liepą pakeitus Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizacinę struktūrą ši komisija buvo pertvarkyta į Planavimo komisiją. Ji pirmajame posėdyje 1947 01 15 sudarė specialistų sekcijas Lietuvos ūkio šakų atkūrimo planams rengti (Energetikos sekcijos pirmininku išrinktas Kazys Rimkus). 1948 09 09–11 apie 150 specialistų dalyvavo planuotojų suvažiavime, kuriame energetikos problemas analizavo Kazys Rimkus, A. Banėnas, J. V. Danys, S. Kolupaila. Energetikos ūkio plano rengimo programoje buvo numatyta energijos šaltinių, energijos rūšių ir energijos vartotojų analizė.
Energetikos mokslas 1949–90 metais
šiluminės fizikos tyrimo įrenginiai (1987, Lietuvos fizikinių-techninių problemų institutas)
SSRS okupuotoje Lietuvoje energetikos tyrimai buvo tęsiami 1948 įsteigto Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų instituto Energetikos poskyryje (vadovas L. Kaulakis). Svarbiausi mokslinių tyrimų uždaviniai buvo energijos išteklių tyrimas, racionalus jų naudojimas ir energetikos plėtojimas. Bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos mokslų akademijos institucijomis, mokymo institutais ir darbuotojais praktikais elektros energijai gaminti buvo numatyta naudoti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius – durpes, malkas, mažųjų upių vandens ir vėjo energiją, sudaryti Lietuvos žemės ūkio elektrifikavimo plano metmenis, buvo rengiama vietinių energijos išteklių naudojimo schema.
1948–52 Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų institute suformuotas Energetikos poskyris, čia parengtos pirmosios mokslinės ataskaitos, jose apibūdintos Lietuvos upių charakteristikos (J. Macevičius, Juozas Losinskis), nustatyti žemės ūkio elektros energijos ir šilumos poreikiai, elektros energijos naudojimo žemės ūkio darbams specifika ir galimybės. Išnagrinėtos kelių Lietuvos miestų (Kauno, Šiaulių, Panevėžio) kompleksinio aprūpinimo energija galimybės. 1951 pateiktame Lietuvos žemės ūkio elektrifikavimo plane išanalizuotos vietinių energijos išteklių naudojimo galimybės, aptartos šalies elektrifikavimo gairės, suformuluotos svarbiausios problemos. 1952 Technikos mokslų institutą pertvarkius į Fizikos-technikos institutą, jame pradėti rengti energijos išteklių naudojimo, šalies energetikos ir visuotinės elektrifikacijos plėtros, žemės ūkio elektrifikavimo ir mechanizavimo darbų, Nemuno (Kauno hidroelektrinės statyba) ir mažųjų upių hidroenergetikos plėtros moksliniai pagrindai. Energetikos sektoriaus (vadovas Jakovas Heleris) darbuotojai parengė Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo schemą. Jos duomenimis remtasi statant mažąsias hidroelektrines, plėtojant šalies elektrifikavimą. Nustatyti elektros energijos poreikiai, 1953–55 parengta studija Lietuvos Respublikos energetikos perspektyvinis išvystymas ryšium su Nemuno kaskados panaudojimu (Jakovas Heleris, K. Dabužinskas ir kiti), kurioje kompleksiškai įvertinti vietiniai energijos ištekliai ir perspektyviniai energijos poreikiai, numatytos energetikos plėtros naujos kryptys. 1956 įsteigtoje energetikos mokslinių tyrimų institucijoje – Lietuvos mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos instituto (1967–92 Fizikinių‑techninių energetikos problemų institutas, nuo 1992 Lietuvos energetikos institutas) Energetikos sektoriuje – buvo tęsiami darbai (vadovas Jakovas Heleris), pradėti Fizikos‑technikos institute. 1956 pasiūlyta atsisakyti mažųjų kaimo elektrinių bei dyzelinių elektrinių tolesnės plėtros ir kurti centralizuoto elektros energijos tiekimo sistemą statant dideles šilumines elektrines ir hidroelektrines, plečiant aukštosios įtampos (35–110 kV) elektros tinklus, leidžiančius sparčiau elektrifikuoti Lietuvos miestus ir žemės ūkį. Reikšmingi 20 a. 7 dešimtmečio tyrimai atlikti bendradarbiaujant su įvairiomis mokslo ir projektavimo organizacijomis. Nustatytos Lietuvos elektros energetikos sistemos plėtros kryptys, reikalinga šiluminių ir hidroelektrinių galia, sukurta magistralinių elektros tinklų linijų ir mazginių pastočių išdėstymo iki 1980 schema. Tyrimų rezultatais vadovavosi LSSR plano komitetas, projektavimo organizacijos. Nuo 1967 pagrindinės energetikos tyrimų kryptys buvo plėtojamos Lietuvos mokslų akademijos Fizikinių-techninių energetikos problemų instituto (nuo 1992 Lietuvos energetikos institutas) Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijoje (1967–80 vadovas Jakovas Heleris, 1981–87 – Antanas Petras Juška, 1987–1994 – J. Burneikis, nuo 1995 – V. Miškinis). Vykdant tyrimus daugiausia reikšmės teikta šalies elektros energetikos sistemai, šalies elektrifikacijos ir dujofikacijos plėtrai, kartu didinant kuro, daugiausia naftos produktų, energijos naudojimo efektyvumą.
Energetikos mokslas nuo 1990 metų
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę patikslintas energetikos mokslinių tyrimų pobūdis. Išnagrinėta Vakarų šalyse vykdoma energetikos pertvarka, pradėta plačiai taikyti ekonometrinius ir imitacinius energijos poreikių prognozavimo ir energetikos plėtros optimizavimo modelius, tuo remiantis parengta ir atnaujinama Nacionalinė energetikos strategija, energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, parengta daug svarbių studijų, skirtų Lietuvos energetikos politikai ir reformų kryptims sudaryti, energijos poreikių prognozėms rengti, energetikos sistemų plėtros kryptims pagrįsti. Branduolinių įrenginių šilumos mainų laboratorijoje (1967–73 vadovas Juozas Stasiulevičius, 1973–1999 J. Vilemas, A. K. Skrinska, 1999–2004, 2014–19 E. Ušpuras, 2004–14 Sigitas Rimkevičius, nuo 2019 Raimondas Pabarčius) sprendžiamos branduolinės energetikos problemos, Ignalinos atominės elektrinės saugos klausimai.
branduolinių įrenginių šilumos mainų laboratorija (1996, Lietuvos energetikos institutas)
Nuo 1992 jie nagrinėjami Lietuvos energetikos instituto Ignalinos atominės elektrinės mokslinėje saugos analizės grupėje (pirmasis vadovas K. Almenas, iki 1995, vėliau E. Ušpuras, iki 1999), nuo 1999 – jos pagrindu sukurtoje Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje (1999–2004, 2014–19 vadovas E. Ušpuras, 2004–14 Sigitas Rimkevičius). Atliekami RBMK-1500 reaktoriuose vykstančių fizikinių procesų tyrimai, kaupiami, sisteminami ir tikrinami Ignalinos atominės elektrinės projektiniai ir eksploataciniai duomenys taikant šiuolaikinius termohidraulinių, branduolinėje jėgainėje vykstančių neutroninių procesų modeliavimo ir skaičiavimo programų paketus. Įdiegtos Ignalinos atominės elektrinės II bloko modernios nepriklausomos saugos sistemos. 1994 pradėti tyrimai, susiję su radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro charakteristikų modeliavimu. Ištirta radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro apdorojimo, saugojimo bei galutinio palaidojimo sauga. Įgyta patirtis panaudota rengiant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo strategiją; tyrimus vykdo Branduolinių inžinerijos problemų laboratorija (P. Poškas, Edgaras Adomaitis, Robertas Poškas, Gytis Bartkus, Vytautas Šimonis). Fizikos instituto (nuo 2010 Fizinių ir technologijos mokslų centras) padaliniai tiria aplinkos radioaktyvumą, sprendžia kai kurias radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo problemas (V. Remeikis ir kiti), Kauno technologijos universitete tiriamos medžiagos ir konstrukcijų nusidėvėjimas (P. Žiliukas ir kiti), atliekama saugos analizė (termohidrauliniai ir fizikiniai tyrimai, J. Gylys, Arvydas Adomavičius), Vilniaus Gedimino technikos universitete tiriamas suvirintųjų konstrukcijų atsparumas, tobulinamos metalų suvirinimo technologijos, Informacinių technologijų institutas kuria ir tobulina Ignalinos atominės elektrinės kontrolės ir valdymo sistemas (Saulius Sidaras ir kiti). Nuo 1961 daug svarbių darbų padaryta Hidroenergetikos, Hidrologijos laboratorijose (vadovai: M. Lasinskas, J. Burneikis, B. Gailiušis, J. Jablonskis, M. Kovalenkovienė, Benediktas Tilickis ir kiti).
Atsinaujinančių energijos išteklių tyrimai
vandens tūrio ir debito matuoklių tyrimo hidrodinaminis stendas (2007, Lietuvos energetikos institutas)
Šių išteklių, daugiausia vandens ir vėjo, tyrimai, vykdyti Lietuvos nepriklausomybės metais, buvo atnaujinti apie 1950, pradėti plėtoti 1957 (M. Lasinskas, Jakovas Heleris, J. Burneikis, J. Jablonskis) Energetikos ir elektrotechnikos institute. 1990 bioenergetikos tyrimai išplėtoti Lietuvos žemės ūkio universitete (nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) ir jo institutuose. Atliekami biodegalų (biodyzelino, bioetanolio, antrosios kartos biodegalų) žaliavų potencialo didinimo, gamybos technologijų tobulinimo, kokybės gerinimo galimybių tyrimai (P. P. Janulis, V. Makarevičienė, E. Sendžikienė ir kiti). Atliekų ir biomasės perdirbimo tyrimus atlieka Kęstutis Navickas, hidroenergetikos – P. Punys, energetinės biomasės auginimo ir Saulės energijos naudojimo – Algirdas Jasinskas, I. S. Šateikis ir kiti.
Atsinaujinančių energijos išteklių tyrimai atliekami Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijoje (V. A. Katinas, Stanislovas Vrubliauskas, Eugenijus Perednis, Juozas Savickas, Antanas Markevičius). Ištirtas vėjo potencialo pasiskirstymas Lietuvoje. 2006–07 pradėta statyti daugiau vėjo jėgainių, veikia bendrovės Vėjo spektras 30 MW galios vėjo jėgainių parkas. Geoterminės energijos tyrimai (P. Suveizdis, Vita Rastenienė) pradėti 1989 Geologijos ir geografijos institute (nuo 2010 Gamtos tyrimų centras) – nustatyta, kad Vakarų Lietuvoje yra aukšto lygio geoterminė anomalija, vėliau tyrimai vykdyti ir Lietuvos energetikos institute (Feliksas Zinevičius), geoterminių išteklių naudojimą Kauno technologijos universitete tyrinėja Valdas Lukoševičius ir kiti. Remiantis tyrimais suprojektuota ir 2004 pastatyta 35 MW galios geoterminė jėgainė Klaipėdoje (Bronius Radeckas ir kiti). Veikia biodyzelino gamyklos Rapsoila (Mažeikių rajono savivaldybė), Mestila (Klaipėdos laisvojoje ekonomikos zonoje), Arvi cukrus (Marijampolės rajonas), bioetanolio – Biofuture (Šilutės rajono savivaldybė), biokuro – Kurana (Pasvalys), biodujos gaminamos Kauno, Utenos vandenvalos įmonėse ir kitur.
Termoinžinerija
Termoinžinerijos moksliniai tyrimai pradėti 1922, įkūrus Lietuvos universiteto Technikos fakultete Vidaus degimo variklių katedrą. 1922–40 šiame universitete buvo tiriami vietinio kuro naudojimo, t. p. etilo alkoholio naudojimo automobilių varikliuose klausimai bei šilumos vertimo į darbą, šaldymo ir kiti termodinaminiai procesai (Tadas Šulcas, Vasaris Gorodeckis, Jurgis Jankauskas, Jonas Šimkus). 1951 Kauno politechnikos institute įkurtoje Šiluminių variklių katedroje atnaujinti ir išplėtoti šiluminių procesų tyrimai (N. Milenskis, A. Žukauskas, Jonas Rudokas, Alfonsas Drobavičius, Napoleonas Liutikas, Kazimieras Kajutis, Jonas Garbaravičius, Vytautas Krukonis, Romualdas Makaveckas, Petras Švenčianas, Pranas Samoška, Jonas Reklaitis). Nuo 20 a. 8 dešimtmečio imta plėtoti naujas mokslinių tyrimų kryptis – šilumos mainus gravitacinėse skysčio plėvelėse (G. S. Gimbutis, S. Šinkūnas, Vincas Vasiliauskas, Arvydas Adomavičius), hidrodinaminius ir šilumos mainų procesus putų sraute bei kitus šiluminius procesus, vykstančius energetiniuose ir technologiniuose įrenginiuose (J. Gylys, Romualdas Montvilas, Juozas Gudzinskas, G. Miliauskas, Valdas Lukoševičius, Vytautas Dagilis). Energetiniuose, technologiniuose ir kituose įrenginiuose vykstančių šilumos mainų, šiluminių procesų tyrimai t. p. išplėtoti Fizikinių-techninių energetikos problemų institute A. Žukausko sukurtoje Lietuvos šiluminės fizikos mokslinėje mokykloje. Pagrindinės mokslinių tyrimų, kuriais gauta svarbių rezultatų, kryptys: konvekciniai šilumos mainai laminariniuose ir turbulentiniuose pasienio sluoksniuose (A. Žukauskas, A. Ambrazevičius, A. Šlančiauskas, J. V. Žiugžda, A. Pedišius), šilumos mainai, hidrodinamika ir vibracijos skersai aptekamuose vamzdžių pluoštuose (A. Žukauskas, V. V. Makarevičius, Romanas Ulinskas, V. A. Katinas, Feliksas Zinevičius), išilgai aptekamų branduolinių reaktorių kuro rinklių hidrodinamika ir šilumos mainai (J. Vilemas, B. Čėsna, P. Poškas, Viktoras Survila), aukštatemperatūriai ir konvekciniai spinduliavimo šilumos mainai (V. V. Makarevičius, A. Ambrazevičius, M. Tamonis, Leopoldas Jurgis Dagys), žematemperatūrės plazmos technologijos ir pernašos procesai (A. Ambrazevičius, Pranas Valatkevičius), šilumos mainų procesai skysčių plėvelėse ir šiluminiuose vamzdeliuose (Vygandas Gaigalis), šilumos mainų intensifikavimas ir kompaktiškų šilumokaičių kūrimas (A. Žukauskas, J. Vilemas, Juozas Stasiulevičius, A. K. Skrinska, L. V. Ašmantas, Vilius Adolfas Ilgarubis, J. V. Žiugžda), konvekcinių matematinių modelių kūrimas (Petras Vaitiekūnas), didelių energetinių aušinimo baseinų procesų tyrimai (R. M. Drižius). Lietuvos energetikos institute tęsiami šilumos mainų, 1990 pradėti ir tęsiami degimo procesų (A. Šlančiauskas, Ričardas Šležas), branduolinių reaktorių termohidraulikos tyrimai. Sparčiai plečiami vandenilio energetikos (Darius Milčius ir kiti), tęsiami plazmos technologijų (Vitas Valinčius, Pranas Valatkevičius) ir kiti tyrimai. Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorijoje atliekami energetinės metrologijos taikomieji ir tiriamieji darbai (A. Pedišius, Vilius Adolfas Ilgarubis, J. Tonkonogij). Nuo 1996 veikia Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centras (Romualdas Škėma, Vygandas Gaigalis, Kazys Marcinauskas).
Pastatų termoinžinerijos tyrimai pradėti 20 a. 7 dešimtmetyje. Kauno politechnikos institute įkūrus Šildymo ir vėdinimo katedrą (1961) ir Pramonės vėdinimo ir oro kondicionavimo laboratoriją susiformavo šios tyrimų kryptys: šilumos ir masės mainai šilumos ir dujų tiekimo ir vėdinimo sistemose, šilumos tiekimo tinklų pralaidumo didinimas, oro judėjimas patalpoje, dujinio kuro efektyvus naudojimas, turbulentinio tekėjimo struktūros (M. Zališauskas, Kazimieras Kajutis, Juozapas Švederauskas, Aleksandras Edvardas Gluosnis, E. S. Juodis, Bronislovas Narbutis, Danutė Rachlevičienė, Edvardas Tuomas). Nuo 10 dešimtmečio Šildymo ir vėdinimo katedra persikėlė į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Kauno technologijos universitete įsteigta Geoinžinerijos katedra (1999). Svarbesnės tyrimų kryptys: energijos vartojimo efektyvumas ir mikroklimato kokybė pastatuose, pastatų aprūpinimo energija ir jos vartojimo sistemų gyvavimo ciklo ir ekserginė analizė, pastatų aprūpinimo energija ir jos vartojimo sistemų bei procesų integravimas, jų darnios plėtotės modeliavimas, planavimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas pastatų energetinėse sistemose, pastatų aprūpinimo energija ir jos vartojimo sistemų projektavimo, naudojimo ir priežiūros reguliavimas. 21 a. 1 dešimtmečio svarbesni moksliniai darbai: pastato gyvavimo ciklo termodinaminės analizės modelis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas – V. Martinaitis), racionalus energijos naudojimas pastatų mikroklimato sistemose, tų sistemų kūrimas ir vertinimas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas – A. K. Skrinska, E. S. Juodis, Sabina Paulauskaitė, Bronislovas Narbutis, Algirdas Šakmanas, Kęstutis Valančius, Romanas Savickas, Nijolė Juzefa Vegytė; Kauno technologijos universitetas – E. Isevičius, Andrius Jurelionis), mokyklų pastatų priežiūros ir energijos taupymo galimybių studija (Vilniaus Gedimino technikos universitetas – Arturas Ragoža, K. Čiuprinskas, Jolanta Čiuprinskienė, V. Martinaitis; Kauno technologijos universitetas – Andrius Jurelionis), energijos tiekimo ir naudojimo sistemų gyvavimo ciklo tyrimas, vertinimas ir optimizavimas, auditavimo metodikos tobulinimas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas – V. Martinaitis, K. Čiuprinskas, Arturas Ragoža, Giedrius Šiupšinskas, Darius Biekša) ir kita. 1969–2005 laikotarpiu energetikos specialistų darbai įvertinti 11 Lietuvos mokslo premijų.
Energetikos ir termoinžinerijos specialistų rengimas
Įvairių sričių energetikos specialistai rengiami Kauno technologijos universitete Mechanikos ir mechatronikos, Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetuose, specialaus profilio energetikai rengiami Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. 1961–88 – Kauno politechnikos institute ir 1988–2003 Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo rengiami šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo, nuo 2003 termoinžinerijos bakalaurai, energetikos ir termoinžinerijos magistrai.
Pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami monografijų serijoje Šiluminė fizika (serijos iniciatorius ir ilgametis, 1968–97, vyriausiasis redaktorius A. Žukauskas, nuo 1997 J. Vilemas). Išleista šios serijos 28 tomai, 13 jų išversta į anglų kalbą ir išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose. Paskelbta 16 monografijų hidroenergetikos ir hidrologijos klausimais. Svarbiausi mokslinių tyrimų rezultatai išsamiai apžvelgiami nuo 1990 leidžiamame Energetikos žurnale. Rengiamos konferencijos (ir tarptautinės), leidžiami jų darbai. Išleista vadovėlių aukštosioms mokykloms, svarbesni: Vasario Gorodeckio Techninė termodinamika (1935), Bendroji šiluminė technika (autorių kolektyvas, 1974), Šiluminė technika (autorių kolektyvas, 1993), A. Šlančiausko, E. Ušpuro ir kitų Termohidromechanika (1995), J. Gylio Branduolinės inžinerijos įvadas (1997), Petro Švenčiano ir Teodoro Narbuto Šiluminė technika (1997), Napoleono Liutiko ir Juozo Gudzinsko Termohidromechanika (2001), E. S. Juodžio Vėdinimas (1998 22009), Petro Švenčiano ir kitų Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas (2004), Stasio Kytros Atsinaujinantys energijos šaltiniai (2006). Lietuvos energetikos institutas leidžia bibliografines mokslo darbų apžvalgas, energetikos, šiluminės fizikos mokslininkų darbų rodykles.
2838
225
3104
371