energetinė krizė

energètinė krzė, didelis energijos išteklių tiekimo sutrikimas, dažniausiai lydimas jų kainų didėjimo.

Energetinių krizių priežastys ir padariniai

Energetinę krizę dažniausiai sukelia naftos ir jos produktų, dujų ar kitų pirminės energijos išteklių, t. p. elektros energijos stoka. Energetinė krizė turi neigiamą poveikį šalies (šalių) ekonomikai, nes padidėjus energijos kainai padidėja ir daugelio produktų gamybos kaina. Krizė kelia grėsmę šalies ekonominiam saugumui, nes dėl jos gali sulėtėti ūkio plėtra ar net prasidėti smukimas, padidėti infliacija ir nedarbas, gali būti prarastos didelės investicijos. Labiausiai nukenčia gyventojai, nes padidėja automobilių ir kitų transporto priemonių bei kuro (benzino) kainos, sumažėja gyventojų perkamoji galia ir pasitikėjimas vyriausybės politika.

Rinkos ekonomikoje energijos išteklių (naftos, dujų ar elektros energijos) kainas lemia pasiūlos ir paklausos (poreikio) santykis. Energijos išteklių kainos gali staiga pasikeisti dėl išteklių pasiūlos sumažėjimo ar paklausos padidėjimo. Tam tikrais atvejais krizė gali kilti rinkai laiku ar adekvačiai nesureguliavus kainų, trūkstant energijos išteklių ar dėl jų tiekimo problemų, t. p. dėl laisvos rinkos nebuvimo.

Didžiausios energetinės krizės pasaulyje

Vienos didžiausių energetinių krizių pasaulyje vyko 1973 (naftos krizė dėl OPEC naftos eksporto embargo atsakant į Vakarų šalių paramą Izraeliui), 1979 (kilo dėl Irano revoliucijos), 1990 (naftos kainų šuolis dėl Persijos įlankos karo), 2000 (Kalifornijos elektros energijos krizė dėl energetikos valstybinio reguliavimo panaikinimo, vėliau pripažinto klaida, ir verslininkų korupcijos, ir Didžiosios Britanijos vadinamasis kuro protestas dėl žaliavinės naftos kainos didėjimo, kurį sukėlė anksčiau įvesti dideli mokesčiai automobilių kurui), 2004–06 (naftos kainų didėjimas dėl nepakankamos energijos išteklių atsargos akivaizdžiai didėjant naftos paklausai, kuriai didžiausią įtaką turėjo energijos išteklių paklausos padidėjimas Kinijoje).

Visos pasaulinės energetinės krizės turi bendrų bruožų: jų pradžia susijusi su tam tikrais politiniais įvykiais (nestabilumu) konkrečiose naftą išgaunančiose šalyse, su nepakankamomis naftos atsargomis; jų mastą lemia daugelio šalių priklausomybė nuo naftos importo (egzistuoja palyginti nedidelis naftos eksportuotojų skaičius), krizės sukelia spekuliaciją ir daugelio šalių ekonomikos nuosmukį.

Galimybės išvengti energetinių krizių

Žemės gyventojų skaičius pasaulyje kasdien padidėja ketvirčiu milijono. Energijos suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui Kinijoje, Indijoje ir kitose besivystančiose šalyse, nuolat didėja, nes šios šalys siekia, kad jų gyvenimo sąlygos artėtų prie vakarietiškų, todėl kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad pasaulis artėja prie globalinės krizės dėl energijos vartojimo didėjimo ir pigios naftos atsargų mažėjimo. Jie rekomenduoja mažinti priklausomybę nuo organinio kuro. Šiam tikslui pasiekti būtina paspartinti alternatyvių energijos šaltinių (alternatyviojo kuro) – vėjo energetikos, kuro celių technologijų, vandenilinės ir termobranduolinės energetikos, metanolio, biokuro, Saulės, jūros bangų energetikos – tyrinėjimus ir siekti jų platesnio panaudojimo. 21 a. tik hidroenergetika, branduolinė energetika ir vėjo energetika yra reikšmingos alternatyvos organiniam kurui.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas geriausių būdų išvengti energetinės krizės. Be tradicinių energijos vartojimo efektyvumo didinimo būdų, didinant energijos tiekimo patikimumą gali būti reikšmingas energetikos efektyvumo mechanizmas, vadinamas Negavato energija. Šis mechanizmas apibrėžiamas kaip galimybė padidinti energijos tiekimo pasiūlą rinkoje padidinus energijos vartojimo efektyvumą, bet nepakeitus esamų jėgainių generuojančiųjų galių.

Lietuvoje

Lietuvoje didžiausią energetinę krizę sukėlė 1990 energetinė blokada, kurią įvedė SSRS vadovybė Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, po to – staigus energetinių žaliavų kainų pakėlimas, Rusijai sulaužius sutartį, 1992 viduryje; t. p. reiškiasi 2004–06 pasaulinės energetinės krizės padariniai.

1046

-krizė; -energijos krizė