energijos lygmuo
enegijos lygmuõ, energijos vertė, kurią gali turėti stacionariosios būsenos kvantinė sistema (atomas, atomo branduolys, molekulė). Žemiausias energijos lygmuo vadinamas pagrindiniu. Jis atitinka mažiausios galimos energijos būseną, kurios sistema gali išbūti neribotą laiką. Visi kiti energijos lygmenys atitinka sužadintąsias būsenas. Vykstant kvantiniam šuoliui iš aukštesnio į žemesnį energijos lygmenį dažniausiai išspinduliuojamas energijos kvantas – fotonas, kartais elektronas (Auger reiškinys). Pereiti į aukštesnį energijos lygmenį gali tik sužadinta sistema, t. y. sugėrusi energijos kvantą, tiksliai atitinkantį žemesniojo (iš kurio vyksta kvantinis šuolis) ir aukštesniojo energijos lygmens skirtumą, tai lemia linijinę atominių spektrų sandarą. Galimi ir nespinduliniai kvantinės sistemos šuoliai. Energijos lygmenų tarpusavio padėtis nustatoma eksperimentiškai (matuojant sugertus ir išspinduliuotus energijos kvantus arba juos atitinkančius spektro linijų bangos ilgius ar dažnius) ir teoriškai (apskaičiuojami iš stacionariosios Schrödingerio lygties). Svarbus energijos lygmens rodiklis yra jo plotis: lygmuo tuo siauresnis, kuo ilgesnė tos energijos kvantinės sistemos gyvavimo trukmė.