energinė vertė

eneginė vert, kaloringùmas, maisto produktuose arba pašaruose sukaupta energija.

Maisto produktų energetinė vertė

Maisto produktų energinė vertė reiškiama kilodžauliais (kJ) arba kilokalorijomis (kcal) dažniausiai 100 gramų produkto. Atsižvelgiant į amžių, lytį, darbo pobūdį, klimato sąlygas žmogui per parą reikia 2100–2800 kJ energijos. Maisto produktų energija apskaičiuojama pagal jų sudedamųjų dalių (angliavandenių, baltymų, riebalų) kiekį ir energinę vertę. 1 g angliavandenių arba baltymų turi 17,2 kJ (4,1 kcal), riebalų – 38,9 kJ (9,3 kcal). Nurodoma produktų energinė vertė yra sąlyginė, nes organizmas ne visas maisto medžiagas pasisavina: duonos arba kruopų baltymų 70–85 %, vaisių angliavandenių 96 %, daržovių, kruopų, duonos riebalų apie 93 %, aliejų riebalų 95 %. Žmogaus mitybai geriausiai tinka toks maistas, kurio angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis yra 4:1:1.

Pašarų energetinė vertė

Pašarų energinė vertė labai priklauso nuo jų cheminės sudėties, gyvulio rūšies, amžiaus, masės, produktyvumo, fiziologinės būklės, aplinkos temperatūros. Pagal tai kiekvienai gyvūnų grupei nustatomos šėrimo normos, sudaromi pašarų racionai. Nuo 2000 Lietuvoje įsigaliojus pašarų energijos vertinimo sistemai žemės ūkio gyvūnų pašarų maistingumas ir energijos reikmė vertinama apykaitos vienetais (pašaro ar raciono bendrosios energijos dalis, kurią gyvulio organizmas naudoja apykaitai), melžiamų karvių – grynosios (neto) energijos, sunaudojamos laktacijai, vienetais (pašaro ar raciono apykaitos energijos dalis, naudojama pienui gaminti) ir reiškiama megadžauliais (MJ).

2499

661