Eñkis, vienas svarbiausių šumerų dievų. Pirmą kartą paminėtas 27–26 a. prieš Kristų. Enkis garbintas Eridu mieste, laikytas jo globėju, valdančiu dieviškąją esmę ir galią (me), būdingą visoms būtybėms. Laikytas požeminio gėlo vandens okeano valdovu.
Mituose apibūdinamas įvairiai – kaip valstybių sienų įtvirtintojas, kultūrinių vertybių kūrėjas, užtariantis žmones prieš dievus. Sietas su vaisingumu. Vaizduojamas kaip pusiau ožys, pusiau žuvis.
Enkis atitinka akadų ir asirų dievą Ea.
2781