enkomjendà (isp. encomienda – pavedimas, globa), 16 a. pradžios–18 a. Lotynų Amerikos ispanų kolonijose viena indėnų kolonijinio išnaudojimo formų, vadinamoji globa. Įvesta 1503 pagal per rekonkistą Ispanijoje musulmonams ir žydams taikytų priemonių pavyzdį. Nominaliai laisvi indėnai buvo atiduodami kolonistų, vadinamųjų enkomenderų (ispanų k. encomendero), t. y. konkistadorų, valdininkų, buvusių kareivių, globai. Indėnai privalėjo enkomenderui mokėti duoklę (iš pradžių tik natūrinę, vėliau – ir piniginę), eiti lažą jo kasyklose ir dvare; enkomenderas turėjo rūpintis jam patikėtais indėnais, skleisti tarp jų katalikų tikėjimą.
Nors oficialiai enkomenderas netapo indėnų žemės savininku, faktiškai dažnai ją pasisavindavo. Nuo 16 a. vidurio enkomenderų skaičių Ispanijos valdžia mažino. 1720 enkomjenda oficialiai panaikinta, bet daug kur faktiškai gyvavo ilgiau (Paragvajuje oficialiai iki 1769).
1412