Enna (Enà), 1087–1927 Castrogiovanni (Kastrodžovãnis), miestas Italijoje, Sicilijos salos viduryje, į šiaurės rytus nuo Caltanissettos; provincijos centras.
26 700 gyventojų (2019).
Enna įsikūrusi Erei kalnagūbryje, 930–960 m aukštyje. Pro Enną eina Catanijos–Palermo geležinkelis ir automobilių magistralė.
Maisto, statybinių medžiagų pramonė. Žemės ūkio produktų prekyba. Prie Ennos gaunama siera, gipsas, akmens druska, smiltainis. Turizmas. Vasarvietė. Universitetas (įkurtas 1995). Miesto biblioteka. Archeologijos, Alessi (katedros lobynas, numizmatikos rinkiniai) muziejai. Netoli Ennos yra Pergusos autodromas.
Architektūra
Senovės Romos laikų Demetros šventyklos liekanos, dalis jų įmūryta į katedrą (1307, vidus įrengtas 16 a., barokiniai fasadai, 17 a.), Šv. Pranciškaus bažnyčia su 16 a. durimis. Miesto gynybinių įtvirtinimų sistema su vartais, tarp jų – aštuonkampiais Torre di Frederico, požemine perėja sujungtais su pilimi (13 a.).
Istorija
Dabartinės Ennos vietoje žmonės (graikai juos vadino sikanais) apsigyveno apie 14 a. prieš Kristų. 11 a. pr. Kr. įsikūrė sikulų gyvenvietė. 7 a. pr. Kr. tapo graikų kolonija Henna, garsėjo deivių Demetros ir Persefonės šventykla. Apie 39 pr. Kr. įsitvirtino Sirakūzų tironas Dionisijas I.
Per I pūnų karą (Pūnų karai) miestas užimtas romėnų, vadintas Castrum Hennae. 136–132 pr. Kr. I vergų sukilimo (Sicilijos vergų sukilimai) centras.
6 a. tapo Bizantijos imperijos dalimi. 859 užgrobtas saracėnų (vadintas Kasr Jani), 1087 – normanų (pradėtas vadinti Castrogiovani). 13–15 a. mieste buvo Sicilijos valdovų rezidencija.
19 a.–20 a. pradžioje apylinkėse buvo kasama siera.
1861 miestas tapo Italijos karalystės dalimi. Nuo 1926 provincijos centras.
2271