Ferri Enrico (Enrikas Fèris) 1856 02 25San Benedetto Po (Lombardija) 1929 04 12Roma, italų kriminologas ir politinis veikėjas.
Išsilavinimas ir veikla
1877 baigė Bolonijos universitetą. Dėstė Bolonijos, Sienos, Pisos, Romos universitetuose; profesorius (1884). Antropologinės teisės mokyklos pradininko C. Lombroso mokinys, sekėjas. Kitaip nei C. Lombroso, svarbiomis laikė ne tik anatomines nusikaltėlio asmens savybes, bet ir socialinius, ekonominius veiksnius. Teigė, kad nusikaltimą lemia antropologiniai (labiausiai veikia nesveikus, nusikalsti linkusius asmenis), fiziniai (pvz., klimatas nusikaltėlius veikia beveik vienodai) ir socialiniai (labiausiai veikia atsitiktinius ir užkietėjusius nusikaltėlius) veiksniai. Siūlė teisėtvarkos sistemą reformuoti taip, kad ji būtų ne keršto už nusižengimus įrankis, bet visuomenės apsisaugojimo priemonė, o laisvės atėmimo bausmę tęsti tol, kol asmuo taps nepavojingu visuomenei. 1886–1924 Italijos parlamento narys, 1929 senatorius (nuo 1893 Italijos socialistinės partijos narys, vienas jos lyderių, nuo 1918 simpatizavo fašistams, 1927 prie jų prisijungė).
Enrico Ferri
1900–05 Socialistų laikraščio Avanti! vyriausiasis redaktorius. 1919–21 vadovavo Baudžiamojo kodekso projekto rengimo komisijai, į projektą stengėsi įtraukti savo teorines nuostatas (daug jų pateko į 1930 Italijos baudžiamąjį kodeksą).
Knygos
Svarbiausi veikalai: Socializmas ir nusikalstamumas (Sociolismo e criminalità 1883), Socializmas ir pozityvusis mokslas (Sociolismo e scienza positiva 1894), Ekonominė ir socialinė raida (Évolution économique et évolution sociale 1906), Nusikalstamumo tyrimai (Studi sulla criminalita 1901 21926), Baudžiamosios teisės principai (Principi di dirrito criminale 1928), Baudžiamoji sociologija (Sociologia criminale 2 tomai 1929).