Enrikas Jaronis (kairėje) ir Vytautas Ilgūnas (ant sienos kabo Kazimiero Baršausko portretas)
Jarónis Enrikas 1921 10 10Pasvalys 2007 03 15Senoji Varėna (palaidotas Leipalingyje), lietuvių fizikas. Dr. (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. kand. 1958). Vienas ultragarso fizikos mokyklos kūrėjų Lietuvoje.
Išsilavinimas ir veikla
1950 baigė Kauno politechnikos institutą ir dirbo jame, 1960–84 naujai įkurtos Probleminės ultragarso laboratorijos vedėjas; docentas (1961). 1999–2000 vadovavo Europos Sąjungos PHARE Partnerystės programos energetikos projektui, o 2002–04 – Lietuvos Respublikos Aplinkos ir Ūkio ministerijų remiamiems su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susietiems projektams rengiant seminarus, ekspozicijas, konferencijas tarptautinėse parodose.
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys – ultragarsinių interferometrų teorija, jų optimizavimas, garso greičio skysčiuose matavimo metodai, skysčių fizikinių ir cheminių savybių tyrimas. Sukūrė unikalių ultragarsinių interferometrų. Domėjosi alternatyvios energijos šaltinių vystymo problemomis Lietuvoje. Vienas alternatyviosios energetikos informacijos fondo Žalioji Sodyba įkūrėjų.
Knygos
Parašė knygas Ultragarsiniai interferometrai (su kitais, 1983, rusų kalba), Vietinių energijos šaltinių naudojimas (2001).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1969, su K. Baršausku ir V. Ilgūnu), LSSR Ministrų Tarybos premija (1988).