entalpija

entálpija (gr. enthalpō – šildau), Gbbso šluminė fùnkcija, H, termodinaminės sistemos būseną apibūdinanti funkcija. Kai sistemoje veikia tik slėgio jėga, entalpiją su sistemos vidine energija E sieja šis sąryšis: H = E + pV; čia p – slėgis, V – sistemos tūris. Entalpija, išreikšta sistemos entropija S, slėgiu (ar kitomis termodinaminėmis jėgomis, pvz., elektrinio ir magnetinio lauko stipriais) ir medžiagos kiekiu yra termodinaminis potencialas. Kai slėgis pastovus, per sistemoje vykstantį pusiausvirąjį vyksmą entalpijos pokytis prilygsta sistemos gautam šilumos kiekiui. Per nepusiausvirąjį vyksmą, kai entropija, slėgis (arba kitos termodinaminės jėgos) ir medžiagos kiekis pastovūs, entalpija gali tik mažėti. Entalpija naudojamasi sudarant šiluminių mašinų energijos balansą, tiriant Joule’io ir Thomsono reiškinį (entalpijos pastovumo sąlyga yra šio reiškinio teorijos pagrindas). Entalpijos sąvoką 1909 pradėjo vartoti H. Kamerlinghas‑Onnesas.

2469