enterovirusinės ligos

enterovirusnės ligos, enterovirusų sukeliamos infekcinės ligos. Enterovirusai priklauso Picornaviridae šeimai, yra maži, be apvalkalėlio, turi ribonukleorūgščių grandinę. Enterovirusines ligas sukelia koksakivirusai, echovirusai, serotipų 68–71 enterovirusai. Dažniausiai serga 3 mėn.–10 m. vaikai. Sergama pavieniui, būna ir nedidelių enterovirusinių ligų protrūkių ir didelių epidemijų. Enterovirusinėmis ligomis dažniau sergama vasarą ir rudenį. Enterovirusinių ligų užkrato šaltinis yra ligonis arba virusų nešiotojas. Užsikrečiama per jo išmatomis užkrėstą maistą, vandenį arba įkvepiant enterovirusinių ligų sukėlėjų. Inkubacinis laikotarpis dažniausiai 2–7 dienos. Enterovirusinės ligos reiškiasi labai įvairiai, visoms būdinga staigi pradžia, trumpalaikis karščiavimas. Pagal pagrindinį klinikinį sindromą skiriamos kelios enterovirusinės ligos. Sergant herpine angina parausta nosiaryklė, ant tonzilių, minkštojo gomurio iškyla smulkių pūslelių, joms plyšus atsiranda opelių (aftų). Epideminė mialgija (pleurodinija, Bornholmo liga) reiškiasi stipriais galūnių, pilvo ir krūtinės raumenų skausmais, sustiprėjančiais judant, skauda gerklę, pykina, vemiama. Seroziniam meningitui (meningitas) būdingi galvos, sprando, nugaros skausmai. Ligonį pykina, jis vemia; pasireiškia smegenų dangalų dirginimo požymių. Mielito su paralyžiais (mielitas) simptomai panašūs į poliomielito, tik sergama lengviau – gali atsirasti galūnių parezių ar paralyžių, kurie sveikstant pamažu išnyksta. Miokarditu labai sunkiai serga kūdikiai – jie pradeda blogai valgyti, pažeidžiamas širdies raumuo: atsiranda tachikardija, dusulys, cianozė; gali būti traukulių. Nuo infekcinės egzantemos išberia odą. Enteritui būdingas viduriavimas, kartais vemiama. Gydymas simptominis, sergantys enterovirusinėmis ligomis ligoniai izoliuojami.