enzoòtija (gr. en – viduje + zōon – gyvulys), infekcinės gyvulių ligos paplitimas nedidelėje teritorijoje (pvz., fermoje, ūkyje). Suserga nedaug gyvulių, liga toliau neplinta. Enzootija gali kartotis daugelį metų, dažniausiai būna susijusi su vietos sąlygomis, kurios sudaro galimybę jai pasireikšti. Ligos šaltiniai yra mikrobais užkrėsta dirva, ganyklos, vanduo. Ligos sukėlėjai ilgai išsilaiko bakterijų nešiotojų arba sergančių gyvūnų organizme. Enzootija, atsiradusi dėl gamtinių sąlygų (gamtoje esančio infekcinės ligos židinio), vadinama tikrąja, dėl prastų laikymo sąlygų – netikrąja (statistine, tariamąja). Enzootiškai gali reikštis invazinės (parazitinės) gyvūnų ligos, pavyzdžiui, galvijų babeziozė.
661